Kaip nurodo ministerija, registruotais pakeitimais siūloma plačiau aprašyti vadinamąjį saugos laiką, kai transporto priemonės atlaisvina sankryžos zoną, kai naudojamas draudžiamas šviesoforo signalas visomis kryptimis.
Taip pat išsamiau aprašyti žalio mirksinčio signalo naudojimą. Esą orientacinės nuostatos padės kelio savininkams ar valdytojams optimaliai naudoti jutiklinį šviesoforų valdymą ir sumažinti nereikalingą eismo dalyvių laukimo laiką (gaištį).
Didina spūstis ir eikvoja laiką?
„Mūsų žiniomis, Europoje žalias mirksintis transporto šviesoforų signalas naudojamas tik Austrijoje ir tam tikrose Rytų Europos šalyse, kurios nepasižymi aukštais eismo saugumo rodikliais.
Vienintelis žalio mirksinčio šviesoforo signalo privalumas, kad geltono signalo įjungimas nebūna netikėtas eismo dalyviams. Tačiau žalio signalo mirksėjimas turi kelis esminius trūkumus“, – aiškinam ministerija.
Tarp tokių trūkumų nurodoma tai, kad žalias mirksintis signalas pablogina jutiklinį šviesoforų valdymą, nes nesant transporto priemonių eismo ir siekiant pakeisti eismo fazę, žalias signalas dar privalo mirksėti 2–4 s, dėl to dirbtinai didinamas nereikalingas eismo dalyvių laukimo laikas (gaištis).
Be to, žalias mirksintis signalas esą sukelia skirtingą vairuotojų reakciją, t. y. vieni pradeda stabdyti, o kiti padidina greitį, dėl to viešajame eisme pasitaiko konfliktinių ir avarinių situacijų, tai pablogina eismo saugumą.
Taigi ministerijos parengtose taisyklėse atsirado tokia nuostata:
„Bendruoju atveju transporto priemonių šviesoforų žalias mirksintis signalas nenaudotinas. Transporto priemonių šviesoforų signalų seka be žalio mirksinčio signalo (ypatingai naudojant jutiklinį šviesoforų valdymą) leidžia sumažinti nereikalingą eismo dalyvių laukimo trukmę – gaištį.“
Taisyklių pakeitimuose taip pat aprašyta, kaip veiks tik maršrutiniam transportui skirti šviesoforai.
Artimiausiu metu taisyklės bus derinamos su interesuotomis institucijomis. Planuojama, kad pakeitimai įsigaliotų nuo šių metų birželio 1 d.
„Regitros“ duomenimis, Lietuvoje yra 1,5 mln. gyventojų, kurie turi galiojančius vairuotojo pažymėjimus.
Be to, Lietuvoje yra registruota per 1,6 mln. lengvųjų automobilių. Daugiausia iš jų – varomi dyzelinu (1,1 mln.) ir benzinu (0,37 mln.).
