šviesoforai

Nuo vasaros pradžios įvesta naujovė – „baltieji“ šviesoforai, kurių signalai skirti tik viešajam transportui. Nors nuo pakeitimų praėjo keletas mėnesių, nė vienas Lietuvos miestas naujosios priemonės neįdiegė. Didmiesčių nuomonės apie naujuosius šviesoforus skiriasi – kol vieni jau numatę tikslias vietas, kur šie šviesoforai stovės, kitų jų atsiradimui nemato būtinybės.

Jei dar nesuskubote pasimokyti naujų Kelių eismo taisyklių ir įsiminti ženklų, derėtų tai padaryti jau dabar. Nuo rytojaus, birželio 1 d., Vilniuje atsiranda dviračių gatvės, kuriose automobilių vairuotojai turės sumažinti greitį, o dviračių negalės aplenkti. Kiek vėliau bus diegiami ir dar nematyti maršrutiniam transportui skirti šviesoforai. Tiesa, dar antradienį vairuotojai nė neatpažįsta, kaip tokio šviesoforo ženklus reikėtų iššifruoti.

Susisiekimo ministerija siūlo atsisakyti žaliojo mirksinčio šviesoforo signalo. Registruotame Kelių šviesoforų įrengimo taisyklių pakeitimo projekte, kuriuos ministras tvirtintų įsakymu, siūloma, jog „bendruoju atveju transporto priemonių šviesoforų žalias mirksintis signalas nenaudotinas“. Vis dėlto liktų ankstesnė nuostata, kad esant išimtims toks mirksintis signalas dar galėtų veikti, o jo mažiausia mirksėjimo trukmė automobiliams galėtų būti 5 sekundės.

Praėjusiais metais pakeitus Kelių eismo taisykles (KET), dabar Susisiekimo ministerija planuoja keisti ir Kelių šviesoforų įrengimo taisykles. Kaip nurodo ministerija, registruotais pakeitimais siūloma plačiau aprašyti vadinamąjį saugos laiką, kai transporto priemonės atlaisvina sankryžos zoną, kai naudojamas draudžiamas šviesoforo signalas visomis kryptimis. Taip pat išsamiau aprašyti žalio mirksinčio signalo naudojimą.

Kauno miesto savivaldybė gyventojus ir miesto svečius sveikina su šv. Valentino diena. Lūkuriuodami prie pėsčiųjų perėjos ir laukdami žalios šviesos šviesoforo tiek pėstieji, tiek automobiliuose sėdintys asmenys gali pasimėgauti gražia iniciatyva. Šv. Valentino diena, arba kitaip meilės diena neretai tampa laukiamiausia diena metuose įsimylėjėliams. Pasimatymai, gėlės, dovanos, kvietimas susitikti prie kavos puodelio – dažnas šios dienos scenarijus.

Pandemijai neatleidžiant gniaužtų, ieškoma įvairių apsaugos nuo koronaviruso būdų. Štai Klaipėdoje šiuo metu yra išbandomi bekontakčiai pėsčiųjų perėjų šviesoforų mygtukai. Savivaldybė sako svarstysianti, ar mygtukų nereikėtų įsigyti daugiau, tačiau epidemiologai įrenginio prasmės nesupranta. Klaipėdoje vienoje pėsčiųjų perėjoje pastatyti keturi išmanūs šviesoforų jungikliai.

Sostinėje šią savaitę pradėtos modernizuoti sankryžos. Planuojama, kad iki rugsėjo iš viso 17-oje sankryžų bus įrengtos sekcijos į dešinę, atlikti kiti atnaujinimo darbai, o dėl to didės eismo srautų pralaidumas, pėstieji ir dviratininkai judės saugiau, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Sekcijų įrengimą pradedame būtent šią savaitę, kai eismo srautai liepą natūraliai sumažėję, todėl darbai netrikdys eismo sklandumo.

Kauno valdžia sugrąžino lenteles su žaliomis rodyklėmis į sankryžas, tačiau jų, kaip ir anksčiau rombų ant grindinio, suderinti su atsakinga institucija nepasivargino. Transporto komptencijų agentūra imasi analizuoti situacją, jei lentelės nebus patvirtintos – jas teks nuimti. Žmonės pastebi ir kitus akibrokštus Kauno gatvėse – lentelės vėl prisuktos ten, kur jau kurį laką veikė ir modernios šviesoforo sistemos.

Į sankryžas grįžta lentelės su rodyklėmis, leidžiančiomis važiuoti į dešinę degant raudonam šviesoforui. Marijampolėje ir Mažeikiuose vairuotojai jas jau mato buvusiose vietose. Tuo metu didžiausi šalies miestai lenteles kabinti dar tik ruošiasi. Vilniaus valdžia iš 120 buvusių lentelių grąžinti panoro tik 24, Klaipėdoje dar mažiau, o Kauno valdininkai dar tik svarsto, kiek ir kokių lentelių grąžinti.

Lentelių su žaliomis rodyklėmis pašalinimas kartu su kitais infrastruktūriniais darbais Vilniaus miesto savivaldybei kainavo apie 103 tūkst. eurų. Savivaldybė tikina, kad dalies žalių rodyklių grąžinimas „nebus brangus“, tačiau tikslesnės sumos nepateikia. „Naujų žalių lentelių klausimas nebus brangus, svarbiausia, kad jis būtų greitas ir gerai iškomunikuotas“, – žurnalistams antradienį kalbėjo Vilniaus miesto vicemeras Vytautas Mitalas.

Vilniaus gatvėse tebesitęsiant chaosui dėl nuo Naujųjų panaikintų lentelių su žaliomis rodyklėmis, Vilniaus vicemeras ir automobilių rinkos ekspertas kelia klausimą, kodėl Susisiekimo ministerija apskritai ryžosi įgyvendinti tokį sprendimą. Ministerija pokyčius grindžia prieš kelerius metus atliktu eismo tyrimu, tačiau specialistai akcentuoja, kad tyrime net nenurodoma, kiek eismo įvykių sukelta būtent dėl neatsargaus posūkio į dešinę.

Posūkį į dešinę leidžiančios lentelės su žaliomis rodyklėmis ant šviesoforų gali grįžti bent dalyje Vilniaus miesto sankryžų, sako susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius. Jo teigimu, rodyklės grįžtų iki Vilniaus miesto savivaldybė sugebės išspręsti po jų nuėmimo susidariusias eismo problemas. „Šiandien matome, kad situacija Vilniaus mieste nėra gera, žmonės skundžiasi, kad po nuėmimo žalių rodyklių didėja kamščiai.

Paskutinėmis gruodžio dienomis Vilniui galutinai atsikračius lentelių su žaliomis rodyklėmis ant šviesoforų, dalis vairuotojų sumišo, nežinodami, kada sankryžoje galima sukti į dešinę. Juo labiau, kad ne visose sostinės sankryžose veiks šviesoforai su specialiomis sekcijomis, kai kur šviesoforai tiesiog perprogramuoti.

Naujieji vairuotojus pasitinka eismo pokyčiais – jau nuo sausio 1-osios galios neteko 76 Kelių eismo taisyklių punktas, pagal kurį vairuotojams buvo leidžiama degant draudžiamajam šviesoforo signalui sukti į dešinę sankryžose, kuriose prie šviesoforo pritvirtintos lentelės su žaliomis rodyklėmis. Kaip atsakyme tv3.lt anksčiau rašė Susisiekimo ministerijos atstovai, jau nuo lapkričio 1 d. buvo draudžiama prie šviesoforų įrengti naujas lenteles su žalia rodykle į dešinę.

Antrą savaitę šalies keliuose eismo sąlygas sunkina ne tik tamsa ir lietūs, bet ir vairuotojų panika dėl naujų taisyklių. Pasikeitus šviesoforų signalų deriniams ir įsibėgėjus žalių lentelių su rodykle nukabinimui, dalis vairuotojų sankryžose pradėjo dvejoti, spėlioti, kada galima sukti į dešinę, o kada ne.

Nuo rytojaus, lapkričio pirmosios, Lietuvos vairuotojams teks ne tik sumažinti greitį magistralėse ir greitkeliuose, bet ir prisitaikyti prie naujosios šviesoforų tvarkos. Senosios lentelės su rodykle leidžiančios posūkį į dešinę degant raudonai išeina į pensiją. Viena iš naujovių, kad, norint pasukti į dešinę, nebereikės laukti, kol šviesoforuose užsidegs žalia rodyklė. Žalias signalas leis eismą visomis kryptimis, praleidžiant pėsčiuosius bei dviratininkus.

Pirmadienį, apie 15.52 val. Vilniuje, Lukiškių gatvėje nugriaudėjo sprogimas. Įvykio vietoje sutriko eismas, neveikia šviesoforai. Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su Vilniaus apskr. VPK Komunikacijos poskyriu buvo pranešta, kad sprogimas tikrai įvyko. Sprogo požeminis elektros kabelis, BNS pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Laura Valauskienė.  Pirminiais duomenimis, žmonės nenukentėjo. Šiuo metu įvykio vietoje dirba elektrikai.

Artėjant rugsėjui eismas sostinėje tampa vis intensyvesnis. „Susisiekimo paslaugos“ specialistai skaičiuoja, kad jau antroje rugpjūčio pusėje pradėję augti srautai rugsėjo mėnesį, lyginant su vasara, įprastai išauga iki 30 procentų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Rugpjūčio viduryje vienoje pagrindinių miesto eismo arterijų – Geležinio Vilko – Ukmergės g. sankryžoje – bus vykdomi eismo valdymo pakeitimai, praneša Vilniaus miesto savivalybė. Įrengus papildomą eismo juostą atvažiuojantiems nuo Žalgirio g. pusės, demontavus papildomą lentelę su žalia rodykle ties raudonu šviesoforų signalu judantiems nuo centro bei įrengus pėsčiųjų mygtukus, bus koreguojamas ir šviesoforų reguliavimas.

Jau po kelių mėnesių eismo dalyviams teks pratintis prie naujų kelių eismo taisyklių ir sankryžose pridygsiančių šviesoforų. Jais bus reguliuojamas dviratininkų eismas. O automobilių vairuotojams teks atprasti nuo vadinamosios „papildomos sekcijos“ – per raudoną į dešinę leidžiančios sukti žalios rodyklės. Vairuotojai sako, kad dėl to paskęs kamščiuose, tačiau Susisiekimo ministerija juos ramina. Sostinėje prie Katedros aikštės jau veikia mažas, trijų spalvų dviračių šviesoforas.

Šviesoforai kiekvienoje Lietuvos sankryžose veiks kitaip. Aišku, ne tik kada nuo jų dings į dešinę leidžiančios sukti žalios rodyklės, bet ir kuo jos bus keičiamos. Atsiras pakoreguoti šviesoforai, kurie net ir nedegant žaliai rodyklei leis sukti į dešinę. Taip pat svarstoma atsisakyti ir žalio šviesoforo signalo mirksėjimo. Šviesoforo šone įsitaisiusios žalios rodyklės, kurios net ir degant raudonam šviesoforo signalui leidžia sukti vairuotojams į dešinę, greitai taps praeitimi.

Netrukus Lietuvos gatvių ir kelių sankryžose įrengtuose šviesoforuose neliks papildomų žalių rodyklių į dešinę, taip pat papildomų sekcijų šia kryptimi. Tačiau kai kuriuose šviesoforuose atsiras rodyklių visomis kryptimis, bus įteisinti ir nauji šviesoforai dviratininkams. Ateityje neliks ir visiems vairuotojams įprastų mirksinčių šviesoforo signalų. Visi šie pokyčiai numatyti Susisiekimo ministerijos parengtose naujose Kelių šviesoforų įrengimo taisyklėse.

Šeštadienį vakare apie 19.40 Vilniuje susidūrė du automobiliai, pranešta apie sužeistuosius. Judrioje Drujos ir Rasų gatvių sankryžoje sugadinti šviesoforai, jie nebeveikia. Nelaimė įvyko, kai nuo Olandų gatvės pusės Drujos gatve atvažiavęs VW suko kairėn į Rasų gatvę. Priešpriešiais, nuo stoties atlėkęs BMW rėžėsi į VW, pastarasis dar trenkėsi į šviesoforą. Nulaužius vieną stulpą šviesoforai išsijungė visoje sankryžoje. Medikai į ligoninę išvežė moterį, VW vairuotojo žmoną.

Kai kuriems kyla įtarimas, jog pėsčiųjų mygtuko paspaudimas situacijos nekeičia. Tačiau specialistas paaiškina, kodėl kartais net nepaspaudus jo, sulaukiame leidžiančio eiti signalo. Jis visgi pataria pėsčiųjų mygtuką spausti visais atvejais. Kodėl - išgirskite reportaže.

Nors kelių eismo taisyklės reikalauja sankryžose sustoti prie linijos, STOP ženklo arba pirmo šviesoforo, kuris yra dešinėje, kai kurie vairuotojai tai pamiršta. Tad jiems gali tekti sankryžoje pastovėti ilgai. Vilniaus mieste dauguma sankryžų yra su įrengtais transporto jutikliais. ,,Visur, kur yra sankryžos, reguliuojamos šviesoforais, yra transporto jutikliai, kurie fiksuoja, kiek automobilių pravažiuoja, ar reikalinga žalia šviesa posūkiui ir panašiai.

Penktadienio popietę vilniečiai pateko į milžiniškas automobilių spūstis, kadangi mieste neveikia net keli didelius eismo srautus reguliuojantys šviesoforai. Viena didžiausių spūsčių yra susidariusi Ozo Kalvarijų bei Kareivių gatvių sankryžoje ir aplinkinėse gatvėse. Eismą reguliuoja atvykę policijos pareigūnai. Vairuotojams siūloma rinktis kitą maršrutą. Portalo tv3.lt skaitytojai pranešė ir apie daugiau neveikiančių šviesoforų judriose Vilniaus gatvėse.

Kauno vairuotojams saulėtą dieną daugiau nereikės spėlioti šviesoforo spalvos. Trečią dešimtį metų skaičiuojančius pasenusius Kauno šviesoforus keičia nauji, LED šviesos šaltiniais aprūpinti šviesoforai. Iki šiol dauguma šviesoforų šviesos elementų buvo pagaminti kaitrinių lempų pagrindu. Pasak specialistų, tokie šviesoforai neatitinka nei dabartinių energijos taupymo, nei šiuolaikinio centralizuoto eismo valdymo reikalavimų.

Lietuvos keliuose kasmet įrengiama vis daugiau greičio mažinimo priemonių – iškiliųjų perėjų, greičio ribojimo kalnelių, kelių iškreivinimų. Pernai valstybinės reikšmės keliuose buvo įdiegta ir naujovė – išmanieji šviesoforai, kurie į greičio viršijimą reaguoja raudonu signalu. Įvertinus jų efektyvumą, per artimiausius trejus metus tokių šviesoforų gerokai padaugės.

Viena, iš tiesų, yra labai demokratiškas ir naujovėms atviras miestas, todėl nenuostabu, jog būtent šiame mieste pirmajame pasaulyje buvo pakeisti šviesoforai prie pėsčiųjų perėjų. Anskčiau ant šivesoforo pasirodydavo tik žalias arba raudonas vyrukas, tačiau austrai nusprendė pademonstruoti pasauliui, jog yra atviri naujovėms ir seniai visiems pažįstamą žmogutį pakeitė homoseksualų porelėmis.

 Tęsinys 11. Lyderio rinkimai Š. Korėjoje vyksta kas penkerius metus Šiaurės Korėjos žmonės taip pat turi teisę išreikšti savo nuomonę rinkimuose dėl valstybės vadovo kėdės. Tiesa, dažniausiai visu 100 proc. būna "balsuojama" už dabartinį lyderį.     12. Šiaurės Korėjoje nėra šviesaforų Taip, šioje valstybė nėra šviesaforų, visą eismą reguliuoja kelių policininkai.

Susisiekimo ministerija atkreipia projektuotojų ir eismo dalyvių dėmesį, kad nuo 2012 m. gegužės 1 d. įsigaliojusios Kelių šviesoforų įrengimo taisyklės tikrai nedraudžia visais atvejais įrengti tvirtinamų ties raudonu šviesoforo signalu lentelių su žalia rodykle, nukreipta į dešinę. Taip pat šios taisyklės nenustato naikinti lenteles esamose sankryžose. Nauji taisyklėse išdėstyti lentelių įrengimo kriterijai taikomi naujai įrengiamoms ir rekonstruojamoms sankryžoms.

Transporto temomis rašantiems kitų žiniasklaidos šaltinių kolegoms paskelbus, kad bus naikinamos sukti į dešinę degant raudonam šviesoforo signalui leidžiančios rodyklės balsas.lt plačiau pasidomėjo šia tema. Galime nuraminti pasipiktinusius vairuotojus – masiškai žaliosios rodyklės naikinamos nebus, o priklausomai nuo saugumo sąlygų, automobilių ir pėsčiųjų srautų kai kuriose sankryžose gali būti įrengiamos ir naujos.

Asta Kažukauskienė, LRT radijas, LRT.lt Susisiekimo ministerijos specialistai, patikrinę uostamiesčio pėsčiųjų perėjas, pateikė sąrašą rekomenduojamų priemonių saugumui padidinti. Miesto valdininkai sako, kad joms įgyvendinti prireiks ne vienerių metų. Patikrinę visas uostamiesčio pėsčiųjų perėjas, Susisiekimo ministerijos specialistai siūlo net 23 perėjas iš viso naikinti. Esą jos išdėstytos per arti viena kitos.

Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad  dėl J. Tiškevičiaus gatvės dalies tarp Galvės gatvės ir pastato J. Tiškevičiaus g. 11 rekonstrukcijos darbų,  šiandien iki 16 val. laikinai bus išjungti Galvės ir J. Tiškevičiaus gatvių sankryžos šviesoforai. Vairuotojai prašomi būti atidūs ir laikytis kelių eismo taisyklių. Sankryžoje prašoma praleisti pėsčiuosius.

Mūsų laikais šviesoforu nieko nenustebinsi. Jis stovi kiekvienoje judrioje sankryžoje. Daugeliui vairuotojų net nekyla klausimų, kaip reaguoti į šią eismo reguliavimo priemonę. O ar žinote kodėl taip yra? Šviesoforas turi stovėti kiekvienoje didesnėje sankryžoje. Nes tai praktiškai vienintelė priemone, kaip jose išspręsti eismo saugumo ir greičio problemas. Tačiau buvo laikai, kaip šviesoforų neegzistavo. Tiesa tada ir eismo spūsčių buvo labai nedaug.

2012 m. gegužės 1 d. atverčiamas naujas puslapis Lietuvos eismo valdymo istorijoje – šią dieną įsigalios naujos Kelių šviesoforų įrengimo taisyklės (toliau – Taisyklės), kurios skirtos naujai įrengiamiems šviesoforams. Taisykles Lietuvos automobilių kelių direkcijos užsakymu parengė Transporto ir kelių tyrimo institutas, jas patvirtino susisiekimo ministras.

Bendrovė IBM ruošiasi užpatentuoti naujos kartos šviesoforus, kurie padėtų taupyti degalus išjunginėdami ir vėl įjunginėdami  eilėse prie sankryžų laukiančių automobilių variklius. IBM pateikė paraišką šviesoforo sistemai, kuri gali nuotoliniu būdu išjungti ir įjungti automobilių variklius, kad jie optimaliai naudotų degalus važiuodami per sankryžas, užpatentuoti, praneša „Physorg.com“. Kokiu būdu bus valdomas sankryžose laukiančių automobilių variklių darbas, nepranešama.