Mėsinių galvijų augintojus skatins siekti kokybės
Gausiausia galvijininkystės sektoriaus dalyvių grupė – mėsinių galvijų augintojai, jau ne vienerius metus siekiantys į rinką tiekti aukštos kokybės galvijieną. Strateginiame plane numatyta remti tokius jų siekius – mėsinių galvijų susietosios paramos išmoka bus diferencijuojama pagal auginamo galvijo mėsinės veislės kraujo laipsnio dalį. Daugiau finansinės paramos sulauks tie ūkininkai, kurie laiko grynaveislius mėsinius galvijus (įskaitant mėsinių veislių mišrūnus) bei pieninių ir mėsinių veislių mišrūnus, kurių mėsinės veislės kraujo laipsnis yra ne mažesnis kaip 51 proc. – už tokį galviją mokės 154 Eur išmoką. O už tą, kurio mėsinės veislės kraujo laipsnis bus mažesnis, teks 82 Eur.
Tokiomis išmokomis turėtų būti paremta apie 14,5 tūkst. mėsinių galvijų ūkių, o joms atriekta 3,1 proc. viso tiesioginių išmokų voko (94 mln. Eur).
Nuspręsta skatinti ir ūkių pastangas siekiant aukštesnio produktyvumo – bus mokama papildoma išmoka (6 Eur) už kiekvieną ne jaunesnį kaip 12 mėn. amžiaus mėsinį galviją, kuriam einamaisiais metais bus atlikti produktyvumo tyrimai. Tai svarbu, nes tokios priemonės gerina produktyvumo rodiklius, padeda sėkmingai vystyti galvijų selekcijos procesą, gerinti bandų sudėtį ir stiprinti ūkius.
Susietoji parama mokama tokiu atveju, kai valdoje einamaisiais metais nepertraukiamai išlaikyti bent 30 dienų iki paskutinės laikymo dienos įregistruoti ir suženklinti ne jaunesni nei 12 mėn. amžiaus mėsiniai galvijai.
Susietoji parama už avis ir ožkas
Toliau bus remiami avių ir ožkų augintojai, kurie dažnai negali pasigirti didelėmis pajamomis, todėl susietoji parama turėtų sustiprinti tokius ūkius ir užtikrinti jų finansinį stabilumą. Jie turės laikytis Geros agrarinės aplinkos būklės ir valdymo reikalavimų.
Susietoji išmoka bus mokama ir už mėsinės, ir už pieninės veislės avį – ji vidutiniškai sudarys 14,5 Eur. Ketinama paramą skirti už 194,1 tūkst. avių, tam suplanuota 14,1 mln. Eur.
Avių augintojai, kurie sieks paramos, turės einamaisiais metais nepertraukiamai išlaikyti bent 30 dienų iki paskutinės laikymo dienos įregistruotas ir suženklintas ne jaunesnes kaip 60 kalendorinių dienų amžiaus pieninių, mėsinių veislių bei šių veislių mišrūnes avis.
Ir ožkų augintojams susietoji išmoka bus mokama ir už pieninės, ir už mėsinės veislės ožką/ožį –vidutiniškai apie 26,5 Eur. Skaičiuojama, kad tam prireiks 1,6 mln. Eur, o ūkius pasieks išmokos už 11,8 tūkst. šių galvijų.
Parama tvariems sprendimams gyvulininkystėje
Gyvulininkystės ūkių stiprinimas ir plėtra bus remiami ir pagal Strateginio plano kaimo plėtros priemones, kurios skirtos ir tvarioms investicijoms, ir ūkių rizikų valdymui, ir kt.
Siekiant paskatinti aplinkai draugišką ūkininkavimą ir mažinti neigiamą gyvulininkystės poveikį numatyta atskira priemonė „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“. Pagal ją paramos galės kreiptis tie, kurie bus pasirengę mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir investuoti į tvarius sprendimus gyvulininkystės sektoriuje – mėšlo ir srutų tvarkymą, biodujų jėgainių įrengimą, gyvulių laikymo sąlygų pagerinimą ir kt. Tam suplanuota skirti 51,2 mln. Eur dotacijų ir 5 mln. Eur lengvatinių paskolų.
Iš mažiems, ir didesniems ūkiams bus galimybės sustiprėti naudojantis investicinėmis priemonėmis „Labai smulkių ūkių plėtra“, „Smulkių – vidutinių ūkių plėtra”, „Investicijos į žemės ūkio valdas” (pagal pastarąją priemonę parama ir toliau bus teikiama ne tik dotacijų, tačiau ir lengvatinių paskolų forma).
O besisteigiantys jaunųjų ūkininkų galvijininkystės ūkiai bus remiami per priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas”. Parama numatyta ir už nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių išsaugojimą.
Tvarios maisto sistemos ir rizikų valdymas
Per 2023–2027 m. laikotarpį ypač daug dėmesio bus nukreipta į tvarias maisto sistemas, kad būtų užtektinai pagaminta saugaus ir kokybiško maisto, o jo gamybos poveikis gamtai ir palinkai būtų kuo palankesnis. Bus skatinamas ir remiamas ūkių, taip pat ir galvijų augintojų, bendradarbiavimas ir trumpų tiekimo grandinių kūrimas pagal priemonę „Trumpos tiekimo grandinės”.
Klimato kaita, neprognozuojami orai, plintančios ligos ūkiams kelia daug rizikų, kurių valdymui naujajame finansiniame laikotarpyje taip pat numatyta nemažai priemonių. Galvijų augintojai yra patyrę, kaip svarbu drausti gyvulius nuo ligų, taip pat ir apsidrausti nuo kitų rizikų, kurios gali ištikti ūkius. Tokiu atveju parama bus teikiama pagal priemones „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“ ir „Savitarpio pagalbos fondai“.
Rizikų valdymui prireikia nemažai investicijų, todėl galvijų augintojai galės pasinaudoti priemonės „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius” parama ir sumažinti pavojingų infekcinių susirgimų pasireiškimo riziką.
Dar viena galimybė, kuri gali būti patraukti gyvulius laikantiems ūkininkams, paramai gauti – „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos”.
Paskatos per ekoschemas
Galvijų augintojai, kaip ir kiti ūkininkai, galės dalyvauti naujose priemonėse – ekologinėse sistemose (ekoschemose) ir už klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingas veiklas gauti tiesioginę paramą.
Pavyzdžiui, jiems sukurta ekoschemos „Gyvūnų gerovė“ veikla „Parama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę, ganyklas“, kuri turėtų paskatinti ūkininkus užtikrinti aukštesnius gyvūnų gerovės standartus. Tie augintojai, kurie mėsinius galvijus ganys nepertraukiamai 120 dienų per metus mociono aikštelėse arba ganyklose, gaus 22 Eur už sąlyginį gyvūną (SG).
Strateginiame plane numatyta skatinti ūkininkus išlaikyti ir prižiūrėti pievas ir šlapynes, saugoti jose esančias buveines ir saugomas rūšis. Čia gali prisidėti ir mėsinių galvijų, avių ir ožkų laikytojai, kuriems gali būti palankios ekoschemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ ir „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, kadangi jos susijusios su gyvulių ganymu.
Už ekstensyvų daugiamečių pievų tvarkymą ganant gyvulius kasmet numatyta mokėti po 192 Eur/ha (padidinta išmoka jau mokama nuo 2022 m.). Tinkamas paramai plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos − ne mažesnis kaip 1 ha daugiamečių pievų. Taip pat reikia turėti bent 0,3 SG/ha pievų (ganyklų).
Teikiant šią paramą nustatyti ir įsipareigojimai: metams nearti pievų, nenaudoti jose augalų apsaugos produktų, mineralinių ir organinių trąšų, neįrengti naujų sausinimo, drėkinimo sistemų, neskleisti nuotekų dumblo. Be to, laikyti gyvulius ir vidutiniškai ganiavos laikotarpiu ganyti 0,3 SG/ha-1 SG/ha intensyvumu tuose laukuose, kuriuose yra įsipareigota pagal veiklą, šienauti nuo birželio 20 d., o nušienautą žolę išvežti iki spalio 1 d. Gyvulių ganiavos laikotarpis nėra ribojamas.
Didesnės išmokos suplanuotos už EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymą – 297 Eur/ha (už pievų tvarkymą) ir 330 Eur/ha (už šlapynių tvarkymą). Šiuo atveju laikytis panašių į jau minėtus įsipareigojimus pareiškėjai turi 2 metus.
Parama – 242 Eur/ha – numatyta ir už ekstensyviai tvarkomas šlapynes. Tinkamas paramai plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos − ne mažesnis kaip 1 ha daugiamečių pievų. O paramos gavėjai įsipareigoja jau ilgesniam laikotarpiui – 5 metams neįrengti naujų sausinimo sistemų, nearti šlapynių ir jų nepersėti kultūrinėmis žolėmis, nenaudoti augalų apsaugos produktų ir mineralinių bei organinių trąšų, šienauti arba ganyti gyvulius 0,3-1 SG / ha intensyvumu ir kt.
