Specialistai teigia, kad „Mere“ gali tapti rimtu konkurentu didiesiems prekybos tinklams.
Taigi užsukome į „Mere“ parduotuvę ir patikrinome, kokių prekių ir už kiek ten galima įsigyti.
Prekių krepšelis už 13 eurų
Parduotuvė atrodo tarsi sandėlis, joje nėra lentynų, prekės sukrautos į dėžes. Iš karto užėjus į parduotuvę galima rinktis buitinę chemiją – valiklius, indų ploviklį ir t.t. Šios priemonės parduodamos didelėmis talpomis. Pavyzdžiui, 4 l skysto ūkinio muilo kainuoja 2,17 euro, o 1 l šampūno – 1,46 euro.
Parduotuvėje galima rasti prekių iš įvairių šalių, nuo Rusijos, Baltarusijos iki Lietuvos. Ten prekiaujama ir lietuvišku alumi ar saldumynais.
Tačiau pagrindinių prekių krepšelio ten nepavyktų nusipirkti dėl per mažo prekių pasirinkimo. Parduotuvėje gana didelis pasirinkimas įvairių sausainių ar saldainių, tačiau pavyzdžiui, pieno produktų ten beveik nėra.
Vis dėlto joje galima įsigyti rūkytos ar šaldytos mėsos. Ją pirkę žmonės tarpusavyje kalbėjosi, kad kainos beveik tokios pačios, kaip ir Lenkijoje.
Nepaisant mažo prekių pasirinkimo, vis tik pavyko nusipirkti nedidelį prekių krepšelį, jis atsiėjo 13,38 euro. Už tiek pavyko nusipirkti 9 prekes:
1 kg dešrelių už 2,33 euro;
Pusę kilogramo šaldytų kiaulės liežuvių už 1,92 euro;
Juodąjį šokoladą už 0,90 euro;
500 g pupelių už 1 eurą;
500 g migdolų už 4,42 euro;
500 g datulių už 0,89 euro;
1 kg druskos už 0,30 euro;
200 g tepamo varškės sūrio už 1,10 euro;
Greitai paruošiamų makaronų už 0,52 euro.
Kai kuriems pirkėjams svarbiausia kaina?
Komunikacijos ekspertė, įmonės „Berta&Agency“ vadovė Berta Čaikauskaitė teigė, kad prekių ženklo reputacija yra svarbi aukštesnį išsilavinimą ir didesnes pajamas turintiems pirkėjams.
„Tyrimai rodo, kad būtent tokie sąmoningi pirkėjai yra labiau linkę atsižvelgti į prekių ženklo vertybinę poziciją, palaikyti vietinius prekių ženklus ir tokių pirkėjų daugėja.
Vis dėlto, kalbant apie „Mere“ prekybos tinklo pirkėjus, drįsčiau teigti, kad reputacija arba sąsajos su Rusija jiems nėra tokie svarbūs kaip kaina. Pigesnį prekių krepšelį besirenkantiems pirkėjams būtent kaina yra svarbiausias argumentas, o ne reputacija. Lietuvos pirkėjas yra itin jautrus kainų pokyčiams, todėl visuomet ieško pigesnių alternatyvų, seka įvairias akcijas ir medžioja nuolaidas“, – komentavo komunikacijos specialistė.
Anot B. Čaikauskaitės, svarbu pastebėti, kad daug kas priklauso ir nuo kitų prekybos tinklų veiksmų, ypač pigesnio segmento konkurencingumo.
„Jeigu prekybininkai bus aktyvūs ir pasiūlys savo pirkėjams didelių nuolaidų ir vertingų pasiūlymų, tuomet šiam prekybos tinklui bus sudėtingiau pritraukti pirkėjų“, – atkreipė dėmesį specialistė.
Įspėja, kad „Mere“ gali užimti didelę dalį rinkos
Tuo metu „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas teigė, kad žiniasklaidoje po kiekvieno naujos parduotuvės atidarymo kyla nedidelis bangavimas apie tinklo kilmę, karą, Ukrainą, bet greitai nurimsta, o tinklas sėkmingai atsidarinėja parduotuves toliau.
Eksperto vertinimu, „Mere“ žemų kainų parduotuvė klasikine prasme, kaip kartais bandoma įvardinti.
„Visgi klasikiniame žemų kainų parduotuvių modelyje asortimentas suformuojamas remiantis principu „vienas poreikis – viena prekė“, kad pirkėjas galėtų patenkinti visus poreikius.
O „Mere“ yra labiau reikalingų arba „o gal prireiks“ prekių parduotuvė – eidamas čia nesi tikras dėl to kas čia bus, tik supranti, kad bus kažkas pigaus. Vadinasi, važiuodamas čia, negali planuoti pirkinių ir nusipirksi tai ko ir neplanavai. Tai labiau išparduotuvė“, – komentavo P. Čepkauskas.
Jis pastebėjo, kad šio tinklo parduotuvėse galima rasti ir lietuviškų tiekėjų – „Volfas Engelman“, „Krekenavos agrofirma“, „Daisena“, dalis įmonių (pvz., „Daivida“, kitaip žinoma, kaip Rokiškio mėsinė) tiekia užsakomuosius gaminiais.
„Jeigu pagal kilmės šalis – be jokios abejonės yra rusiškų, baltarusiškų prekių – tinklas gi rusiškas, bet yra daug latviškų, estiškų, lenkiškų, ukrainietiškų, turkiškų, vokiškų, šveicariškų prekių, galima aptikti net „Lidl“ tinkle prekiaujamų prekių ženklų“, – pastebėjo P. Čepkauskas.
Pasak jo, ne visas prekes galima palyginti, bet kainų skirtumas yra nuo 20 iki 50 proc., o kai kuriais atvejais ir daugiau.
Kaip pavyksta sumažinti kainą
„Pricer.lt“ maisto krypties vadovas atkreipia dėmesį, kad šiame tinkle norintys savo prekes parduoti tiekėjai turi atsiųsti pasiūlymą su savo prekės mažmeninėmis kainomis kituose tinkluose.
Pardavimo kaina „Mere“ tinklui turi būti tokia, kad tinklo lentynos kainos būtų mažiausiai 20 proc. žemesnės nei konkurentų, bet tuo pačiu užtikrintų jiems 32 proc. antkainį. Tiekėjas turi savo transportu pristatyti prekes ir jas pasiimti atgal, jeigu jos neparduodamos.
„Taip Mere tinklas permeta ant prekių tiekėjo visą darbą susijusį su rinkos tyrimais, kainodara ir pardavimu, kas supaprastina tinklo vadybininkų darbą ir, be abejo, sąnaudas jiems.
Tiesą sakant, „Mere“ Baltijos šalyse pilnaverčių prekių vadybininkų ir neturi – sprendimą priimantys darbuotojai yra Rusijoje, o čia dirba tik techniniai darbuotojai tvarkantys ir filtruojantys informaciją pagal nustatytas taisykles. Tiekėjas tikrai tokiomis sąlygomis neveš neaiškios, brangios, sunkiai realizuojamos prekės, nes teks po poros savaičių pasiimti atgal“, – paaiškino P. Čepkauskas.
Jis pastebi, kad oficialiais duomenimis, 2021 m. tinklas pasiekė 31,67 mln. eurų apyvartą ir sugeneravo 880 tūkst. eurų nuostolį.
„Remiantis šiais skaičiais, viena „Mere“ parduotuvė per metus pardavė prekių už apie 2 mln. eurų. Jeigu imti kokį „supermarketų“ tinklą, tai jų panaši parduotuvė pardavinės už 3 mln. eurų. Turint galvoje, kad „Mere“ parduotuvėje nėra kai kurių kategorijų prekių – tai yra geri rodikliai.
Yra sukauptas 1,3 mln. eurų nuostolis, tačiau 2022 m. tinklas pasididino savo antkainį iki 32 proc. Vadinasi, su visais atidarymais ir infliacija jų apyvarta 2022 m. bus apie 50 mln. eurų, na o padidintas antkainis leis tapti pelningu, padengti sukauptus nuostolius ir greičiausiai net atpirkti visas investicijas“, – prognozavo ekspertas.
Prognozuoja tolesnę plėtrą ir konkurenciją
Jis atkreipė dėmesį, kad prekybos tinklas neperka jokios reklamos radijuje, televizijoje, tačiau jis yra socialiniuose tinkluose.
Esą pagrindinio „Mere“ profilio stebėtojų skaičius 70 tūkst. yra palyginamas su seniau Lietuvoje veikiančiais tinklais.
„Mere“ šiuo metu yra greičiausiai augantis prekybos tinklas ir panašu, kad tokiais tempais per pora metų taps pastebimu žaidėju.
Nepaisant to, kad jis rusiško kapitalo, prekiauja rusiškomis ir baltarusiškomis prekėmis, neturi stabilaus asortimento, yra nepatogiose vietose. Bet užtikrina žemas kainas pirkėjams ir skaidrias bei paprastas sąlygas tiekėjams“, – apibendrino P. Čepkauskas.
Jis pastebėjo, kad palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje yra labai žema rinkos konkurencija, vyrauja keli prekybininkai, naujam gamintojui ar tiekėjui yra sunku įeiti į rinką.
Esą konkurencijos pabaiga galima laikyti 2012 m., kai buvo uždarytas paskutinis vietinių tinklų žemų kainų projektas „Super Netto“, nes jie visi suprato, kad vartotojų skaičius ribotas ir pardavinėti pigiau tą patį produktą tam pačiam vartotojui neapsimoka – jis nupirks ir brangiau.
„Belieka tikėtis, kad toliau krentanti vartotojų perkamoji galia paskatins Lietuvos tinklus pradėti realiai konkuruoti kaina arba po 2–3 metų jiems jau reikės galvoti ką daryti su 60 o ne 20 „Mere“ parduotuvių“, – prognozavo pašnekovas.
