Tiesa, išvardinti smulkieji verslininkai ne vieninteliai, kuriems keisis tvarka. „Nuo liepos 1 d. gyventojai, nuomojantys gyvenamosios paskirties patalpas, kiekvienam nuomojamam objektui turės įsigyti atskirą verslo liudijimą ir už jį sumokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį. Taip pat nuo liepos 1 d. panaikinama galimybė su verslo liudijimu vykdyti pastatų ar statinių apdailos ir remonto, automobilių remonto, vaikų priežiūros, vandentiekio, šildymo, oro kondicionavimo bei elektros sistemų, įtaisų įrengimo bei remonto veiklas“, – vardijama Valstybinės mokesčių inspekcijos tinklapyje.
„Verslo liudijimus šioms veikloms bus galima įsigyti iki 2020 m. birželio 30 d. Po šio termino, norėdami ir toliau teikti minėtas paslaugas, gyventojai galės įregistruoti individualią veiklą pagal pažymą arba rinktis kitą veiklos vykdymo formą", – pranešime cituojama VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė – Šnirienė.
Pranešama, kad inspekcijos konsultantai gyventojams, norintiems tęsti tą pačią veiklą, suteiks visą aktualią informaciją, kaip tą padaryti.
Tokie pokyčiai smulkiesiems verslininkams įsigalioja liepos 1 dieną.
Finansų ministerija teigia, kad mokesčių našta po pakeitimų padidės tik didesnes pajamas gaunantiems asmenims, o mažas pajamas gaunantys asmenys net ir sutaupys, jei metų gale sumokėti mokesčiai nesieks už verslo liudijimą anksčiau mokėto mokesčio.
„Keičiasi tik pajamų mokesčio sumokėjimo forma, t.y. gyventojui, savo sprendimu tęsiančiam atitinkamas veiklas, pajamų mokestis bus mokamas kita forma: ne iš anksto, prieš pradedant vykdyti veiklą (įsigyjant verslo liudijimą), o metams pasibaigus nuo metinio veiklos rezultato (pelno).
Todėl kalbant apie galimai didesnę mokestinę naštą, reikia įvertinti, kad pakeitus mokesčio sumokėjimo formą, mokestinė našta gali ir sumažėti, kadangi bus apmokestinamas tik veiklos pelnas (pajamos minus išlaidos), jo neuždirbus – nebus ir pajamų mokesčio, kai tuo tarpu, įsigyjant verslo liudijimą, sumokėtas fiksuoto dydžio pajamų mokestis nepriklauso nuo veiklos pelningumo (neįvertinamos patiriamos išlaidos)“, – Finansų ministerijos atstovai rašo naujienų portalui tv3.lt atsiųstame atsakyme.
Kaip pastebi Lietuvos laisvosios rinkos instituto specialistė Ieva Valeškaitė, verslo liudijimų rūšių sąrašo braukymas nepadės, jei norima užtikrinti skaidrumą mokesčių sistemoje, mat teisingiausia būtų smulkiuosius verslininkus skirstyti pagal gaunamų pinigų kriterijų.
„Nors sakoma, kad tokiais pakeitimais bandoma užtikrinti didesnį teisingumą mokesčių sistemoje, vis dėlto panašu, kad norima pasipinigavimo, kai taikomasi į populiariausias veiklos sritis. Pagrindinis klausimas – pagal ką pasirenkamos tos veiklos, kuriomis galima verstis su verslo liudijimu? Ir ar toks sąrašas nėra diskriminacinis?“, – svarsto specialistė.
Kaip pastebi I. Valeškaitė, teisingiausia būtų iš viso atsisakyti verslo liudijimų rūšių sąrašo ir leisti gyventojams verstis verslo liudijimu iki tam tikros pajamų sumos.
„Manau, kad jei jau renkamas kažkoks kriterijus, tai logiška turbūt, kad jis turėtų būti gaunamų pajamų kriterijus. Juk gali kokia auklė profesionalė uždirbti labai dideles sumas su verslo liudijimu, bet koks nors asmuo, kurio veikla nepatenka į verslo liudijimų sąrašą, gali turėti labai nedideles pajamas, bet jis jau neturės teisės dirbti su verslo liudijimu“, – teigia I. Valeškaitė.
Nors ministerija nurodo, kad tokie siūlymai yra vienas iš kovos su šešėliu būdu, tačiau I. Valeškaitė įžvelgia ir kitą pusę: tai gali paskatinti trauktis į šešėlį.
„Aišku viena, kad dalis žmonių pradės verstis individualia veikla, o kiti trauksis į šešėlį. O ateityje, jei įvyktų ekonomikos nuosmukis, tai tokie pakeitimai tikrai būtų paskata žmonėms trauktis į šešėlį. Tai pavojus čia yra didelis“, – įžvalgomis dalijasi I. Valeškaitė.
Statybininkai: kovoti su šešėliu reikia kompleksiškai
Lietuvos Statybininkų asociacijos viceprezidentas Dalius Gedvilas pastebi, kad norint užtikrinti skaidrumą statybų sektoriuje, svarbu pakeitimus daryti kompleksiškai, o ne braukyti verslo liudijimų sąrašą.
„Kai kuriose Europos Sąjungos šalyse statybose galimybės užsiimti privačia forma iš viso nėra. Pas juos priimta vieno asmens įmonė, kuri turi atitikti aukštus reikalavimus. Tai ir Lietuvoje turi būti priimta, nes kai kurie verslo liudijimus turintys meistrai nesilaiko darbų saugos.
Tokia naujovė ir dėl mokesčių pakeistų reikalus iš esmės. Nes dabar įmones įsteigę asmenys moka labai didelius mokesčius, o su verslo liudijimu dirbantieji moka tik vienkartinį mokestį, nors abu stato labai didelius statinius. Žinoma, buitiniame lygyje, sakykime palakuoti ar padažyti, kur nereikalingas statybos leidimas, asmenys galėtų dirbti supaprastinta forma su mokestine lengvata.
Taip pat asociacija siūlo, kad būsto statybai ir remontui būtų taikoma 5 proc. PVM lengvata, nes visuomenė dar bijo, kad legalizavus veiklas gali labai stipriai pabrangti statybos paslaugos.
Mes taip pat esame parengę ir „Statybininko kortelę“. Ji yra tam, kad kiekvienas asmuo, dirbantis statybvietėje, būtų užsiregistravęs, taip leidžiant paslaugos pirkėjui jaustis saugiu. O ir statybininkas privalėtų darbus atlikti laikydamasis darbų saugos, higienos, atliekų tvarkymo reikalavimų“, – vardija D. Gedvilas.
Asociacija tvirtina, kad yra pasirengusi kovoti su šešėliu, tačiau tikisi, kad tai vyktų kompleksiškai.
„Kitas klausimas, kiek į mūsų siūlymus įsiklausoma, nes visuomenėje ir politikoje yra daug tolerancijos nelegaliam darbui“, – teigia D. Gedvilas.
Autoservisai palaiko pasiūlymą
Lietuvos autoservisų asociacijos prezidentas Rytis Barila sveikina tokia Finansų ministerijos iniciatyvą, nes, pasak jo, vien verslo liudijimus turintys asmenys sukuria apie 400 mln. eurų nedeklaruojamų pajamų srautą per metus.
„Veikla pagal verslo liudijimą nesudaro galimybių kontroliuoti ją vykdančius asmenis, tuo pačiu nėra galimybių patikrinti asmens gaunamų ir deklaruojamų pajamų. Viskas paliekama asmens sąžiningumui. Maža to, girdime daug atvejų, kuomet pagal verslo liudijimus dirbantys asmenys dar ir naudojasi valstybės teikiamomis lengvatomis mažai uždirbantiems asmenims, taip papildomai ir apgaulingai apkraudami valstybės socialinę sistemą“, – pastebi R. Barila.
Asociacijos prezidentas taip pat atkreipia dėmesį, kad remontuojant automobilius sukuriamos pavojingos atliekos, todėl sunku patikrinti su verslo liudijimu dirbančius asmenis sunku patikrinti, ar jie laikosi nustatytų reikalavimų.
„Šią vasarą vykdėme įmonių, kurios surenka pavojingas atliekas, apklausą. Klausėme, kiek tokios įmonės turi sutarčių su fiziniais asmenimis automobilių remonto atliekoms utilizuoti. Nors verslo liudijimų automobilių remontui išduota virš 4200, fizinių asmenų vykdančių tokią veiklą pavojingas atliekas priduoda ne daugiau 400. Kur jas deda likę 3800 – neaišku“, – teigia R. Barila.
Auklės pokyčių neturėtų pajusti
Auklių agentūros „Mama ir vaikas“ vadovė Ieva Augustinienė pastebi, kad Finansų ministerijos siūlymus palaiko, tačiau gąsdinimai naujais mokesčiais ir tam tikrų sričių specialistų vadinimai „nusikaltėliais“ tikrai nėra reikalingi.
I. Augustinienė prisimena atskirus savivaldybių bandymus „traukti aukles iš šešėlio“, kai įvestas simbolinis 1 euro mokestis už verslo liudijimus auklėms: „Tada dar sugalvota antra priemonė – mokesčių susigrąžinimas tėvams. Būtų buvę logiška palikti abi priemones, nes jos ėmė po truputį duoti rezultatų. O dar logiškiau – suteikti galimybę tėvams „sutvarkyti mokesčius“ už auklę. Mano nuomone, tie, kurie labiau išprusę (vadybininkai ar specialistai tėveliai, uždirbantys tiek, kad gali samdyti aukles) ir gauna mokestinę naudą, turi turėti galimybę šituo pasirūpinti patys“, – pastebi I. Augustinienė.
Kaip pastebi auklių agentūros vadovė, dėl pokyčių auklių mokami mokesčiai šiek tiek didės, tačiau nežymiai: „Mokesčiai bus truputį didesni, bet taip pat auklės turės daugiau pasirinkimų ir galimybių. Verslo liudijimas ir individuali veikla iš esmės dubliavo vieni kitus, norinčios greičiau susirinkti stažą auklės jau dabar renkasi individualią veiklą, dėl to didelių skirtumų auklės nepajus“, – teigia I. Augustinienė.
Šiuo metu Lietuvoje yra beveik 20 tūkst. asmenų, kurie, nusipirkę verslo liudijimą, verčiasi automobilių remontu, statybų darbais ir vaikų priežiūra.
