Jų pensijoms mokėti mokesčiai ir įmokos renkami iš jaunesnių, darbingo amžiaus žmonių. O jų skaičius palaipsniui mažėja.
Dėl to daugeliui valstybių ilgainiui ima stigti pinigų pakankamo dydžio pensijoms mokėti.
Spręsdamos šią problemą, kai kurios šalys imasi nepopuliarių sprendimų. Pavyzdžiui, pensinio amžiaus ilginimo, kuris bent iš dalies riboja pensininkų skaičiaus augimą.
Daugelį metų pensinis amžius Lietuvoje taip pat nuosekliai ilginamas, kol kitąmet pasieks 65 metus. Tačiau ar vėliau nereikės jo ilginti, pavyzdžiui, iki 70 metų, ką padarė Danija?
Pensinį amžių ilgina iki 70 metų
Kaip jau skelbta, Danija tapo pirmąja Europos Sąjungos (ES) šalimi, kurioje pensinis amžius padidintas iki 70 metų. Šiam sprendimui pritarė šalies parlamentas, praneša vietos žiniasklaida.
Dar 2006 m. Danija susiejo pensinį amžių su vidutine tikėtina gyvenimo trukme. Iki šiol Danijos gyventojai tapdavo pensininkais sulaukę 67 metų.
Pagal naująjį įstatymą, pensinis amžius bus ilginamas keliais etapais: 2030 m. – iki 68 metų, 2035 m. – iki 69 metų, o 2040 m. – iki 70 metų.
Tai reiškia, kad 1971 m. gimę žmonės pirmieji išeis į pensiją sulaukę jau 70 metų.
Pasak naujojo įstatymo iniciatorių, pensinio amžiaus ilginimas yra būtinas atsižvelgiant į besikeičiančią demografinę situaciją. Tai yra nuolat ilgėjančią vidutinę gyvenimo trukmę, o kartu su ja didėjantį pensininkų skaičių.
Kitose Europos šalyse pensinis amžius taip pat ilginamas. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje jis ilgainiui padidės iki 68 metų, o Norvegijoje jis ir dabar siekia 67 metus.
Kita vertus, tarkime, Prancūzijoje pensinis amžius neseniai pailgintas „tik“ iki 64 metų.
Pensinio amžiaus ilginimas Lietuvoje
Naujienų portalas tv3.lt pasiteiravo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kaip ji vertina pensinio amžiaus susiejimą su gyvenimo trukme ir ilginimą iki 70 metų.
„Pensinio amžiaus vėlinimas yra viena iš dažniausiai naudojamų priemonių pensijų išlaidoms balansuoti“, – atsiųstame komentare aiškina ministerija.
Jame primenama, kad susieti pensinį amžių su tikėtina gyvenimo trukme buvo mėginta 2015–2016 m., kartu su socialinio modelio įgyvendinimu.
Tačiau argumentuodamas tuo, kad iki 2026 m. pensinis amžius ir taip yra vėlinamas, tuo metu Seimas apsisprendė to nedaryti.
„Kalbant apie darbinio gyvenimo ir laiko, praleidžiamo pensijoje, santykį, Lietuva yra tarp valstybių, kur žmonės dirba ilgiausiai ir nuo pensinio amžiaus sukakties gyvena trumpiausiai“, – pastebi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Ji skaičiuoja, kad Lietuvoje žmonės dirba 42,3 metų, o nuo pensinio amžiaus sukakties gyvena vidutiniškai 17,9 metų.
Tuo metu europiečiai dirba vidutiniškai 41,3 metų, o pensijoje praleidžia kiek daugiau kaip 21 metus.
Ministerija taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo metu moterų sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje yra 62,3 metų, o vyrų – 58,2 metų.
„Kitaip tariant, dar iki pensinio amžiaus sukakties žmonės jau būna peržengę sveiko gyvenimo trukmės slenkstį.
Esant tokiam kontekstui, šiuo metu kalbėti apie pensinio amžiaus vėlinimą negalime“, – patikino ministerija.
„Sodra“ skaičiuoja, kad dabar Lietuvoje yra 627,7 tūkst. senatvės pensijų gavėjų. Per visus praėjusius metus buvo paskirta daugiau kaip 34 tūkst. naujų senatvės pensijų.
Šiuo metu vidutinė senatvės pensija mūsų šalyje yra 667 eurai, o vidutinis darbo užmokestis – 1424 eurai. Taigi, vidutinę pensija sudaro maždaug 47 proc. vidutinio atlyginimo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
