kaupimas

Metų pradžioje visą šalį sukrėtė tragedija Viršuliškėse. Visai netoli tragedijos vietos esančio daugiabučio gyventojai baiminasi dar vienos nelaimės – viename iš butų gyvena kaupikė, neprižiūrėti kambariai apkrauti atliekomis, o virtuvėje esanti sena dujinė viryklė – lyg tiksinti bomba. Buto šeimininkė yra dingusi nuo Kalėdų, o gyventojai pavargo laukti iš institucijų pagalbos, kuri teikiama lėtai.

2024 metų pradžioje, kaip ir kasmet, „Sodra“ įtrauks į antros pakopos pensijų kaupimą naujus dalyvius. Į kaupimą automatiškai bus įtraukti gyventojai, kurie iki šiol niekada papildomai nekaupė pensijai. „Sodra“ pateikia atsakymus į svarbiausius klausimus.

Beveik devyni iš dešimties (88 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad turėtų būti leidžiama pasitraukti iš pensijų kaupimo dar nesulaukus pensinio amžiaus, o ir atsiimti sukauptus pinigus, naujausią apklausą skelbia portalas LRT. LRT užsakymu atliktos apklausos duomenimis, į klausimą, ar gyventojams turėtų būti leidžiama pasitraukti iš pensijų kaupimo, 60 proc. respondentų atsakė „tikrai taip“, 28 proc. – „greičiau taip“. Tik 6 proc. apklaustųjų su tokiu sprendimu nesutiktų: 1 proc.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad antros pakopos pensijų kaupimas turėtų būti lankstesnis, o šis klausimas Seime bus sprendžiamas rudens sesijoje. „Akivaizdu, kad poreikis turėti lankstesnę sistemą yra ir reikia, šiaip buvo parengti pasiūlymai iš (Socialinės apsaugos ir darbo – BNS) ministerijos, tą sistemą būtina koreguoti“, – trečiadienį Žinių radijui teigė Seimo pirmininkė. „Manau, kad kitoje rudens seimo sesijoje grįšime prie to klausimo“, – pridūrė ji.

Žmonėms, šiais metais įtrauktiems į pensijų kaupimą antroje pakopoje, artėja laikas apsispręsti: kaupti pensijai papildomai ar atsisakyti kaupimo. Laiko svarstymams liko iki birželio 30 d. Svarbu paisyti šio termino, kadangi jį praleidus, pasitraukti iš kaupimo antroje pakopoje nebebus galimybės, rašoma „Sodros“ pranešime spaudai.

Iš 68 tūkst. į antros pakopos pensijų fondus šiemet įtrauktų gyventojų, beveik 30 tūkst. iš jų atsisakė dalyvauti pensijų kaupime, sako „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič. „Iš tų, kurie kažkokį veiksmą atlieka, tai jie dažniausiai atsisako (dalyvauti pensijų kaupime – BNS). (...) Tokių atsisakiusių iš 68 tūkstančių įtrauktųjų yra beveik 30 tūkstančių“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė M. Kozič. Pasak „Sodros“ atstovės, pensijų kaupimo bendrovę šiemet keitė keletas tūkstančių gyventojų.

„Būti ar nebūti“ – vienas iš tų klausimų, kurį neretai užduoda žmogus, panašiai kaip Viljamo Šekspyro sukurtas personažas Hamletas, siekdamas išspręsti jį kamuojančią dilemą. Pastarasiais metais Lietuvoje didžioji dalis dirbančiųjų dažnai kelia hamletišką klausimą – kaupti papildomai pensijai ar ne. Ši tema ypač aktuali kiekvienų metų pradžioje. Tada „Sodra“ automatiškai įtraukia į antros pakopos pensijų kaupimą tuos, kurie iki šiol niekada nekaupė pensijai ar kuriems mažiau nei 40 metų.

Į pensijų kaupimą šiemet įtrauktiems dalyviams liko tik vos daugiau nei trys savaitės apsispręsti, ar kaupti antroje pensijų pakopoje. Šią savaitę gyventojai sulaukė automatinių „Sodros“ skambučių su jiems asmeniškai svarbia informacija. Skambučiai buvo adresuoti tiems žmonėms, kurie šių metų pradžioje buvo įtraukti į pensijų kaupimą ir kurie dar nesudarė sutarties su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove ar neatsisakė dalyvavimo pensijų kaupime.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai siūlant lankstesnes sąlygas naujai į antros pakopos pensijų fondus įtrauktiems žmonėms, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė tokius galimus pokyčius vadina kosmetiniais. „Kosmetiniai pakeitimai visuomenei nuraminti. Nieko iš esmės žmogui nepasikeis, išskyrus vieną teigiamą momentą, kad iki 10 tūkst. eurų žmogus galės vienkartine išmoka pasiimti pinigus“, – žurnalistams pirmadienį sakė I. Ruginienė.

Kaunietė Ilona į pensiją išėjo prieš kelerius metus ir šiuo metu gauna daugiau nei 900 eurų išmoką kas mėnesį. Didžiąją pensijos dalį sudaro išmoka iš „Sodros“, nes pašnekovė turi apytiksliai 43 metų darbo stažą, taigi tiek metų mokėjo įmokas nuo savo atlyginimo. Dalį pajamų sudaro ir pensijų anuiteto išmoka, nes Ilona apie 16 metų kaupė lėšas antroje pensijų pakopoje.

Pastaraisiais metais padaugėjus žmonių, žinančių apie tai, kad darbdaviai gali mokėti įmokas į darbuotojų trečios pakopos pensijų fondus, tik kas antras jau aktyviai kaupiantis žmogus žino apie tokią galimybę, rodo nauja apklausa.  Pasak „Luminor investicijų valdymo“ vadovės Loretos Načajienės, tai rodo informavimo ir darbdavių aktyvumo spragą. Įmonės užsakymu atlikta apklausa parodė, kad 33 proc.

Diskusija dėl antros pakopos pensijų fondų veiklos pokyčių pavasarį Seime vyks, ji reikalinga, sako Seimo pirmininkė.  Viktorija Čmilytė-Nielsen neatmeta galimybės, kad gyventojams reiktų leisti pasitraukti iš pensijų kaupimo ir panaudoti sukauptus pinigus tam tikroms reikmėms. „Diskusija bus ir ji yra svarbi ir reikalinga. (...) Matau, kad idėjų yra daug ir įvairių, čia bus tiktai  klausimas, kaip atsirinkti geriausias iš jų“, – trečiadienį Žinių radijui teigė Seimo vadovė.

840 milijonų eurų – tiek turto preliminariai per praėjusius metus neteko 2-osios pakopos pensijų fondai. Skaičiuojama, kad kiekvienas kaupimo sistemos dalyvis vidutiniškai pernai neteko 600 eurų. Prieš šio pensijų kaupimo 1,5 proc. prisideda ir valstybė, tačiau ar tai efektyvu? Į šį klausimą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta ir VU profesorius, ekonomistas Romas Lazutka.

Ar norėtumėte šiemet sutaupyti iki 1 456 eurų juodai dienai be didelių pastangų? Jei vis nesiseka pradėti ar metų pradžioje išsikėlę ambicingus taupymo tikslus neužilgo prarandate entuziazmą, pamėginkite taupymą paversti žaidimu. Taip kaupti ateičiai bus įdomiau. Laikydamiesi aiškių taisyklių, atidėdami po nedaug, metų pabaigoje pasieksite apčiuopiamų rezultatų.

2022 metų pradžioje, kaip ir kasmet, „Sodra“ įtrauks į antros pakopos pensijų kaupimą naujus dalyvius. Į kaupimą bus įtraukti ne tik tie gyventojai, kurie iki šiol niekada nekaupė pensijai, bet ir tie, kurie anksčiau atsisakė dalyvauti pensijų kaupime.

Šiaulių rajone, Aukštelkėje, žmonės kovoja su jau daug metu sąvartynu savo kiemą ir jo prieigas pavertusiu kaimynu. Šiukšlintoją kaimynai ir savivaldybė bandė sutramdyti, prieš kelis metus iš jo kiemo išvežė 20 sunkvežimių šiukšlių. Tačiau tai jo nesustabdė, sąvartynas auga kone kasdien. Savivaldybė tikisi šią problemą išspręsti teisiniu keliu – patys išvežti šiukšles, vėliau išsireikalauti iš kaupiko susimokėti.

Į antros pakopos pensijų kaupimą šiemet įtraukti gyventojai jau sulaukė „Sodros“ registruotų laiškų arba informacijos savo asmeninėse paskyrose. Tie, kurie iki šiol nepriėmė sprendimo dėl dalyvavimo pensijų kaupime, turi galimybę pasirinkti iki birželio 30 dienos. Į antros pakopos pensijų kaupimą nauji dalyviai įtraukiami kiekvienais metais, skelbiama „Sodros“ pranešime žiniasklaidai.

Jeigu šiemet pirmą kartą įsidarbinote ar pradėjote savarankišką veiklą, 2021 metų pradžioje galite sulaukti pranešimo iš „Sodros“ apie dalyvavimą antros pakopos pensijų kaupime. Tai reiškia, kad kitąmet jūsų laukia svarbus pasirinkimas. Kaip ir kasmet „Sodra“ 2021 metų pradžioje į antros pakopos pensijų kaupimą įtrauks naujus gyventojus, kurie iki šiol pensijų kaupime niekada nėra dalyvavę, rašoma „Sodros“ pranešime.

Dėl koronaviruso krizės tirpsta kaupiančių privačias pensijas pinigai. Vos per trejetą mėnesių santaupų vertė sumažėjo net arti penktadalio. Lietuvos bankas prašo žmonių nesijaudinti ir toliau kaupti savo amžiaus fonduose. Esą kažkada, kai pandemija baigsis, akcijų kainos vėl šaus į viršų. Visgi kaupiančiųjų atstovas priekaištauja fondų valdytojams, kad vyresnio amžiaus žmonių santaupas jie nepakankamai apsaugojo nuo nuvertėjimo.

Į pensijų kaupimą šiemet naujai įtraukiami 43,5 tūkst. gyventojų, kuriems „Sodra“ atsitiktine tvarka priskyrė kaupimo bendroves ir išsiuntė pranešimus į asmenines paskyras. Jie turės galimybę rinktis – bet kada patys sudaryti kaupimo sutartį su pasirinkta kaupimo bendrove arba iki birželio 30 dienos atsisakyti dalyvauti kaupime. Dalyvauti pensijų kaupime siūloma gyventojams, kurie niekada kaupime nedalyvavo ir nebuvo įtraukti į kaupimą pernai.

Privatūs pensijų fondai pasidalino praėjusių metų darbo rezultatais. Pasirodo, 2019-ieji buvo rekordiškai dosnūs tiek fondų valdytojams, tiek patiems kaupiantiesiems. 2-joje pakopoje sukauptas gyventojų turtas išaugo ketvirtadaliu, o 3-joje ketvirtadaliu. Tiesa, pensijų fondų klientų atstovai ragina nesidžiaugti šia sėkme. Esą ji gali greitai išsekti.

Vos prieš porą mėnesių baigėsi eilinė privačių pensijų reforma, o jau skamba nauji siūlymai. Dalis darbdavių ragina steigti Vakarų šalyse seniai įprastus profesinius pensijų fondus. Esą juose žmonės galės geriau kontroliuoti savo sudėtus pinigus, o ne tik stebėti, kaip jie nuvertėja. Tuo metu valdančiųjų atstovas tvirtina, esą Lietuva tokiai reformai dar neužaugo. Vienoje suomiško kapitalo įmonėje Vilniuje dirba beveik 200 darbuotojų.

Liepos 1 d. yra paskutinė priimti sprendimui, kaip kaupsite pensijai. Visgi, naujai įtrauktiems į pensijų kaupimą žmonėms, ir tiems, kurie papildomą kaupimą nori tęsti, suteikiama dar šiek tiek laiko apsispręsti (iki liepos 31 d.), ar jie nori, kad įmokos didėtų palaipsniui, ar iškart kaupti maksimaliais tarifais. Praėjusią savaitę „Sodra“ išsiuntė 89 tūkst.

Daugelis pensijų kaupimo dalyvių, kurie sutartis pasirašė iki šių metų pradžios, kaupia toliau, tačiau šiemet į kaupimą įtraukiami ir tie gyventojai, kurie anksčiau kaupime nedalyvavo.

Nuo šių metų pradžios pensijų kaupimo dalyvių sąskaitos jau pasipildė beveik 140 milijonų eurų, iš jų 41 mln. eurų kaip paskaitą skyrė valstybė. Aktyviai pensijų kaupime dalyvauja ir įmokas moka 830 tūkstančių gyventojų – rodo naujausi „Sodros“ duomenys. „Sodra“ į pensijų kaupimo dalyvių sąskaitas pervedė įmokas už balandį – iš viso beveik 38 milijonus eurų. Palyginti su kovo mėnesiu daugiau nei 3 mln. eurų išaugo valstybės paskatų suma, kuri balandį perkopė 10 milijonų eurų ir pasiekė 12,8 mln.

Pirmąjį šių metų ketvirtį gyventojų įnašai į pensijų kaupimo fondus išliko stebėtinai stabilūs, kaip ir pensijų kaupimo dalyvių skaičius. „Sodra“ šiandien į gyventojų pensijų kaupimo sąskaitas pervedė daugiau nei 34 milijonus eurų už kovo mėnesį – tai 1 milijonu eurų daugiau nei pervesta už vasario mėnesį. Iš jų vien valstybės paskata sudarė 9,4 mln. eurų, o gyventojų lėšos – beveik 25 mln. eurų.

Pensiją privačiai kaupia daugiau nei milijonas ir trys šimtai tūkstančių lietuvių. Jau paaiškėjo kaip visiems sukauptos privačios lėšos bus išmokėtos senatvėje. Lietuvos bankas parengė tvarką, iš kurios aiškėja, kad dalis lietuvių privačiuose fonduose sukauptas lėšas gaus visas iškart, vienu pavedimu. Kitiems išmokos bus pervedamos kas mėnesį, o jų dydis kaskart gali šiek tiek skirtis. Metų pradžioje gyventojų dėmesio bangos sulaukusi pensijų reforma prislopo.

Gyventojams, dalyvaujantiems pensijų kaupime, kyla klausimų, kaip, kada ir kur pervedamos jų kaupiamos lėšos, pateikiami prašymai. "Sodra" pateikia atsakymus: - Mano įmoka į pensijų fondą jau nuskaičiuota nuo darbo užmokesčio.

Nuo vasario 11 d. pradedami mokėti didesni vaiko pinigai. Šeimos už kiekvieną vaiką nuo šiandien gaus po 50 eurų per mėnesį, o vaiko pinigai neįgaliam vaikui bus 69,92 euro.  Papildoma 20 eurų išmoka bus mokama gausių ar nepasiturinčių šeimų vaikams. Vaiko pinigai, Seimo sprendimu, padidinti nuo sausio 1 dienos. Iki tol vaiko pinigai siekė 30 eurų per mėnesį.

Kalbos apie skurdžias „Sodros“ pensijas mobilizuoja lietuvius. Privatūs pensijų fondai skaičiuoja, kad jų klientų ratas plečiasi vis sparčiau. Tūkstančiai žmonių ne tik svarsto, ką daryti su antrąja, bet ir dairosi į trečiąją pakopą, kuriai savo algos senatvei reikia atriekti daugiau. Tiesa, ekonomistai ragina su sprendimais neskubėti. Esą ne visada „Sodra“ veikia prasčiau nei privatūs pensijų fondai.

Kitąmet daugelio gyventojų, tiek kaupiančių 2 pakopos pensijų fonduose, tiek nekaupiančių, laukia pokyčiai. Visi kaupiantieji mokės įmokas nuo savo darbo užmokesčio, o nenorintieji dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje, turės teisę per pusę metų kaupimo atsisakyti.

Naudinga žinoti, kaip dirbantys gyventojai gali kaupti pensijai kitąmet. Skirtingas sumas kaupimui pensijai žmonės atseikės priklausomai nuo to, kiek jie uždirba. Dabar kaupiantys pensijai, bet toliau to nenorintys daryti, turi du pasirinkimus apie kuriuos turi informuoti savo pensijos kaupimo bendrovę. Pirma, grąžinti į „Sodrą“ visą sukauptą lėšų sumą ir už tai gauti didesnę „Sodros“ senatvės pensiją. Antra, stabdyti kaupimą pensijų fonde ir atsiimti lėšas sulaukus pensijos amžiaus.

Nuo kitų metų startuoja pensijų kaupimo pertvarka, kurios esmę nusako du pagrindiniai pakeitimai. Pirma, nebeliks „Sodros“ pervedimų į privačius pensijų fondus. Antra, dirbantys žmonės galės kaupti 3 proc. nuo savo darbo užmokesčio arba turės galimybę pradėti nuo 1,8 proc. ir 3 proc. pasiekti per penkerius metus. Kaupimą antroje pensijų pakopoje valstybė rems keletu būdų. Į kiekvieno 3 proc. kaupiančio asmens „sąskaitą“ antroje pensijų pakopoje perves po 1,5 proc.

Turbūt nerasime žmogaus, kuriam nerūpėtų, kaip ir iš ko jis gyvens, sulaukęs garbaus amžiaus, ir kuris nebūtų girdėjęs apie pensijų kaupimo pertvarką. Apie tai, kuo naujoji pensijų kaupimo sistema skirsis nuo šiandieninės, ir ką turėtume žinoti, kad galėtume teisingai pasirinkti, išsamiai pasakosime vaizdo reportažuose ir straipsniuose rubrikoje „Mano piniginė“. Tačiau klystate, jei vis dar manote, kad tautiečiai iki šiol negalvojo apie savo ateitį.

Seimo priimta pensijų reforma daug klausimų kelia ne tik tarp pačių parlamentarų ar žmonių, bet ir finansų ekspertų. Baiminamasi, kad nauja anuitetų išmokėjimo tvarka taps politikų žaidimų aikštele. Su pensijų kaupimo įstatymu buvo nuspręsta, kad nuo 2020 metų centralizuota anuitetų teikėja taps „Sodra“. „Toks sprendimas pasiūlytas norint atpiginti anuitetus, kuriuos įsigyja per gyvenimą papildomai kaupę ir senatvės pensijos amžiaus sulaukę žmonės.

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė pensijų kaupimo pertvarkai, kuri sudarys palankesnes sąlygas dirbantiesiems savanoriškai kaupti savo senatvei. Remiantis Vyriausybės siūlymu, „Sodros“ sistema ir antroji pensijų pakopa bus atskirtos, todėl asmeninis kaupimas prisidedant valstybei taps tarsi priedu prie „Sodros“ mokamos senatvės pensijos. Kaip atrodys pensijų kaupimo pertvarka Nauja formulė 4+2. Pertvarkant pensijų kaupimo sistemą atsisakoma 2 proc.

Senatvėje oriai norintiems gyventi žmonėms būtina kaupti savarankiškai, nes vien „Sodros“ pensijos neužteks, sako Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (LGDĮA). Pasak jos, Lietuvos ir Šveicarijos pensijų sistemos panašios, tačiau pensijos skiriasi kartais – Šveicarijos gyventojai kaupia savarankiškai. LGDĮA prezidentas Artūras Bakšinskas teigia, kad valstybės dėmesys būsimų senjorų gerovei Lietuvoje turėtų būti didesnis, o viena sistemos problemų Lietuvoje yra nuolatinė jos kaita.

Vyriausybės siūlymai dėl planuojamos pensijų kaupimo sistemos pertvarkos keičiasi, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras. Linas Kukuraitis sako, kad Seimui teikiami įstatymų pakeitimai nežymiai skirsis nuo neseniai paviešintų būsimų pokyčių. „Tas variantas, kurį teiksime Seimui, turėtų būti labai panašus ir labai arti to, ką esame pristatę viešai.

Faktas, kad socialinis tinklas „Facebook“ kaupia net smulkiausią informaciją apie kiekvieną vartotoją išgąsdino milijonus žmonių. Kai kurie prisiekė daugiau niekada nesinaudosiantys šio tinklo paslaugomis. Visi, pasirodo, jog nebūtina turėti profilį „Facebook“, kad jūsų gyvenimo detalės būtų kaupiamos. Mark Zuckerberg dalyvavo konferencijoje, kurioje buvo kalbama apie „Facebook“ saugumą ir vartotojų privatumą.

 Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas trečiadienį įvertins Vyriausybės siūlomą mokesčių ir pensijų kaupimo reformą. Vyriausybė pirmadienį pasiūlė didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), mažinti socialinio draudimo įmokas, sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas ir įvesti „Sodros“ lubas bei kitas reformas.

Vyriausybei pristačius planuojamą mokestinė ir pensijų reformą analitikus apniko dviprasmiškos mintys. Nors mokesčių srityje ir pastebėta teigiamų postūmių, pensijų reforma nuvylė. Analitikai pastebėjo, kad valdžia neskatina kaupti pensijos – mažiau uždirbantieji tikrai neužsitikrins sau ateities, net ir senatvėje turės vargti. Vyriausybė numatė pertvarkyti II pensijų pakopos sistemą. Pensijos būtų kaupiamos pagal naująją formulę.

„Swedbank“ pirmasis Lietuvoje pristato naują kaupimo pensijai priemonę, kuri II pensijų pakopos dalyviams nuo kovo 1 d. leis pasirinkti naujus pensijų fondus, paremtus gyvenimo ciklo investavimo strategija. Ši strategija pasižymi tuo, jog gyventojams pagal savo gimimo metus vieną kartą pasirinkus pensijų fondą, jo investicijų strategija laikui bėgant bus dinamiškai keičiama − investavimo rizika palaipsniui mažinama, pritaikant ją kaupiančiojo amžiui.

Oficialiai dar nepaskelbta, bet valdantieji jau neslepia: Sodros pervedimai į antros pakopos pensijų fondus, vadinamieji „du procentai“ – bus naikinami. Kas bus daroma su kitais „2+2” – dar svarstoma, kalbama apie galimas alternatyvas. Dėl Sodros 2 procentų, kurie nuo 2020 metų turėjo tapti 3,5 procentais, jokių alternatyvų nėra – tik naikinti.

Gyvybės draudimas šiandien yra bene realiausias garantas, kad po nelaimingo atsitikimo ar sunkios ligos artimieji neliks bėdoje, o pačiam sveikti bus lengviau, nes finansinių rūpesčių bus mažiau. Vis dėlto, prieš renkantis gyvybės draudimą, verta pasigilinti atidžiau. Gyvybės draudimo produktai dažnu atveju skiriasi, taigi labai svarbu suprasti, kokią riziką kiekvienas padengia ir kokią naudą teikia.

 II ir III pakopos pensijų fondų (PF) dalyvių skaičius praėjusiais metais augo, ir 2014 m. pabaigoje pensijas juose kaupė rekordiškai daug dalyvių. Sėkmingi metai buvo ir Lietuvoje viešai platinamiems kolektyvinio investavimo subjektams (KIS), t. y. investiciniams fondams: jų turtas didėjo dėl sėkmingos investicinės veiklos ir pritrauktų naujų investicijų. Kaupiančiųjų II pakopos pensijų fonduose per metus pagausėjo bemaž 40 tūkst.

Lietuvos gyventojai pakankamai ramiai laukia įvedamo euro ir nesiima veiksmų, kurie rodytų besikeičiančius vartojimo įpročius. Beveik 80 proc. mūsų šalies gyventojų neplanuoja papildomų priemonių šeimos finansiniam saugumui užtikrinti prieš įvedant eurą. Tokia tendencija paaiškėjo draudimo bendrovės “PZU Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktoje Lietuvos gyventojų apklausoje. Beveik 80 proc. žmonių Lietuvoje niekaip nekeičia savo finansinio elgesio dėl artėjančio euro. Tačiau apie 9 proc.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Tam, kad galėtumėte būti pakankamai ramūs netekę darbo ar kitaip sumažėjus jūsų pajamoms, prireiks 3–6 mėnesių išlaidų dydžio santaupų, teigia naujienų portalo LRT.lt kalbintos asmeninių finansų ekspertės. „Tikslas ir siekiamybė turėtų būti, kad žmogus be įprastinių pajamų galėtų išgyventi bent tris mėnesius. Tai gali būti sudėtinga, tačiau šią taisyklę anksčiau ar vėliau reikia įsidėmėti“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Birželį įsibėgėjant stojimo į aukštąsias mokyklas maratonui, dėl vietų universitete konkuruojančių jaunuolių tėvai sprendžia kiek kitokias problemas – kokiomis lėšomis finansuoti savo atžalų svajonių studijas, jei jų kaina siekia kelias dešimtis tūkstančių litų.

Edgaras Savickas, LRT.lt Gegužę nuo 0,7 iki 0,5 proc. sumažėjusi infliacija euro zonoje turėtų tapti paskutiniu lašu, priversiančiu Europos Centrinį Banką pagaliau imtis iki šiol neregėtų priemonių. Didžioji dauguma finansų analitikų sutaria, kad ketvirtadienį Frankfurte susitiksianti ECB valdančioji taryba paskelbs apie dar labiau sumažintą bazinę palūkanų normą ir neigiamas palūkanas už komercinių bankų lėšų saugojimą.