Dar pernai įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią aplinkosaugininkai savarankiškai pradėjo vykdyti reidus Lietuvos keliuose ir tikrinti transporto priemonių taršą.
Pasak specialistų, tokius patikrinimus planuojama vykdyti ir šiais metais. Tačiau dalis politikų kalba, kad tokią tvarką reikia keisti dar kartą – esą ji nepateisina keliamų lūkesčių.
Tad kur gi bus dedama nupirkta brangi taršos tikrinimo įranga ir ką turėtų įsidėmėti vairuotojai šiais metais?
Įvardijo, kada prasidės reidai
Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atstovai naujienų portalui tv3.lt įvardijo, kad reidus šiais metais planuojama pradėti antroje pavasario pusėje.
Tačiau specialistai ramina vairuotojus – baimintis dėl patikrų nevertėtų, nes praėjusių metų rezultatai parodė, kad nė vienas patikrintas automobilis nepažeidė taršos reikalavimų.
„Praėjusiais metais per tris mėnesius vykdytus automobilių taršos kontrolės reidus AAD pareigūnai iš viso patikrino 472 transporto priemones įvairiuose Lietuvos miestuose.
Nė vienas patikrintas automobilis neviršijo išmetamų teršalų kiekių ribinių verčių“, – komentavo AAD atstovai.
Gyventojams specialistai primena, kad jeigu visgi nutiktų taip, kad į gatvę išriedėjote su taršiu automobiliu ir aplinkosaugininkai nustatys pažeidimą, jums bus skiriamas įspėjimas.
Tiesa, tai nereiškia, kad pirmąjį kartą atsipirksite tik žodine pastaba. Problemų neišsprendus, po gauto įspėjimo (po 7 darbo dienų) transporto priemonės techninė apžiūra nustos galioti.
Taigi, jei yra gaunamas įspėjimas, vairuotojas turi sutvarkyti automobilį ir po to dar nuvykti į techninės apžiūros stotį, kad būtų pamatuota, ar išmetamųjų teršalų ribinės vertės neviršija leistinų normų.
Tačiau jei specialistai užfiksuotų pavojingų skysčių nuotėkį, tokiu atveju techninė apžiūra bus naikinama iškart.
„Prieš pradedant automobilių taršos patikrinimus, visuomenėje kilo įvairių mitų – buvo manoma, kad automobiliai bus stabdomi naktį, keleiviai išlaipinami ir pan., tai kėlė nerimą vairuotojams. Kad vairuotojai jaustųsi saugiai, visi patikrinimai buvo atliekami tik dienos metu, iš anksto apie juos informuojant visuomenę.
Reidai parodė, kad patikrinimai vyko sklandžiai: vairuotojai noriai bendradarbiavo, o kai kurie net savanoriškai siūlė patikrinti savo transporto priemones. Džiaugiamės, kad visi patikrinti automobiliai buvo tvarkingi – teršalų normatyvų viršijimų ar skysčių nutekėjimų nenustatyta“, – dar prieš kurį laiką komentavo AAD.
Tvarką nori vėl keisti
Tiesa, visuomenėje leidimas aplinkosaugininkams patiems imti ir stabdyti transporto priemones sukėlė prieštaringų vertinimų.
Ir nors pirminiame įstatymų pakeitimo variante buvo palikta galimybė aplinkosaugos pareigūnams iškart naikinti techninės apžiūros galiojimą, vėliau nuo šios idėjos atsitraukta ir įgyvendinti pakeitimai, t.y. iš pradžių skiriamas įspėjimas su galimybe sutvarkyti savo transporto priemonę.
Tačiau Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, socialdemokratas Linas Jonauskas dar pernai užsimojo dabartinę tvarką keisti ir neleisti aplinkosaugininkams patiems stabdyti ir tikrinti lengvųjų automobilių taršos. Tiesa, dabartinė tvarka galėtų galioti tik tuo atveju, jei būtų stabdomos sunkiasvorės transporto priemonės.
Kaip naujienų portalui tv3.lt komentavo L. Jonauskas, atsitraukti nuo tokios idėjos nežadama ir šiemet. Esą aplinkosaugos pareigūnai turi kur kas svarbesnių darbų nei lengvųjų automobilių tikrinimas, todėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas esą būtina.
„Šią įstatymo pataisą pateikiau Seimui, kuris po pateikimo pritarė, paprašyta Vyriausybės išvados ir, mano žiniomis, ji derinama su ministerijomis. O artimiausiu metu, tikiuosi, kad po 2-3 savaičių, jau bus svarstoma Vyriausybės posėdyje“, – kalbėjo pašnekovas.
Politikas viliasi, kad pavasario sesijos metu pataisos galiausiai bus priimtos ir Seime.
„Manau, jog yra didelė tikimybė, kad priimsime. Žmonės mato, kad ne ten koncentruojasi AAD specialistai. Bet ne per savo valią, o dėl to, kad įstatymo leidėjas nustatė tokį reglamentavimą.
Manau, kad yra daug sudėtingesnių ir svarbesnių dalykų, ką aplinkosaugos apsaugos pareigūnai turėtų tirti, o ne miestų gatvėse gąsdinti žmones“, – kalbėjo L. Jonauskas.
Pašnekovas taip pat svarsto, kad įrangos komplektai, kuriuos taršai matuoti įsigijo AAD (vieno komplekto kaina nuo 13,5 tūkst. iki 15 tūkst. eurų), jei siūlomi įstatymo pakeitimai įsigalios, nebus padėti atgal į lentyną.
„Įranga tikrai bus reikalinga. Prevencinės lengvųjų automobilių taršos tikrinimo priemonės tikrai kartas nuo karto, kaip ir anksčiau, galės būti vykdomos kartu su policijos pareigūnais. Tačiau toks tikrinimas tikrai bus kur kas retesnis.
Įstatymo pakeitimo projekte siūloma palikti teisę aplinkosaugininkams patiems savarankiškai stabdyti sunkiasvores transporto priemones, pavyzdžiui, sunkvežimius. Tai tikrai ta investicija, kuri buvo skirta įrangai įsigyti, nepražus“, –sakė pašnekovas.
L. Jonausko teigimu, aplinkosaugininkams ypatingai didelį dėmesį reikėtų kreipti ir į visuomeninį transportą.
„Rekomenduočiau aplinkosaugos pareigūnams tikrinti, pavyzdžiui, pasenusius autobusus.
Tikrai ne vienas gyventojas yra pastebėjęs, kad kai kurie autobusai, net ir kildami į mažesnį kalnelį, išmeta didelį dūmų debesį, tokios visuomeninės transporto priemonės yra pasenusios ir jos tikrai neturėtų važinėti mūsų gatvėmis“, – pridūrė politikas.
Nesustojus – bauda
AAD primena, kad pareigūnai šviesiu paros metu, vilkėdami tarnybine uniforma, sustabdo automobilį, prisistato, tada paprašo vairuotojo prisijungti kompiuterį prie automobilio sistemos.
Prisijungus variklis turi būti šiltas, tada pakeliamos variklio apsukos, įstatomas zondas į duslintuvą ir atliekami automobilio dūmingumo matavimai.
Specialistai taip pat įspėja vairuotojus, kad jie privalo sustoti, kai jį stabdo aplinkosaugininkai.
O jei reikalavimo nesilaikoma, už tai gali grėsti ir bauda, kuri siekia nuo 850 iki 1,2 tūkst. eurų.
Taršos matavimai atliekami motorinėms transporto priemonėms, skirtoms keleiviams ar kroviniams vežti (t. y. lengvieji automobiliai, autobusai, sunkvežimiai ir kitos M1, M2, M3, N1, N2, N3 klasių transporto priemonės).
Aplinkosaugininkai organizuoja automobilių patikros reidus (tv3.lt koliažas) Be to, specialistai priemena, kad už transporto priemonių, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, ar su neveikiančia gamintojo numatyta išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema eksploatavimą numatyta atsakomybė: asmenims – 100–300 eurų (už pakartotinį 300–500 eurų), juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 300–500 eurų (už pakartotinį – 600–900 eurų).
O už aplinkos teršimą pavojingosiomis cheminėmis medžiagomis ir cheminiais mišiniais nustatytos baudos: asmenims – 60–120 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 150–300 eurų, už pakartotinai padarytą pažeidimą – 500–1200 eurų.
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos duomenimis, 2022 m. daugiau nei 50 proc. privalomajai techninei apžiūrai pateiktų transporto priemonių dėl techninės būklės trūkumų iš pirmo karto nepraėjo techninės apžiūros.
O iki 10 proc. lengvųjų keleivinių ir lengvųjų krovininių transporto priemonių techninės pažiūros iš pirmo karto nepraėjo dėl aplinkosauginių trūkumų: per didelis dūmingumas, anglies monoksido kiekis, aptiktas eksploatacinių skysčių nuotėkis ir pan.
AAD atstovų teigimu, tai reiškia, kad apie 78 tūkst. transporto priemonių kažkurį laiką iki techninės apžiūros buvo eksploatuojamos ir dalyvavo viešajame eisme. Be to, tokių automobilių eksploatavimas ne tik blogina oro kokybę, neigiamai veikia sveikatą, kelia grėsmę eismo saugumui.
Štai dar praėjusių metų rugpjūtį pirmieji taršos kontrolės reidai Panevėžyje. Mieste iš viso patikrintos 38 atsitiktinai sustabdytos transporto priemonės.
Vėliau reidai persikėlė į Uteną, kur buvo patikrintos 22 transporto priemones.
Rugsėjį AAD pareigūnai vykdė patikrinimus Šiaulių valdybos teritorijoje. Pakruojyje buvo patikrintos 39 transporto priemonės, Šiauliuose – 35, o Telšiuose, Plungėje ir Mažeikiuose – 48 transporto priemonės. Iš viso patikrintos 122 transporto priemonės.
Rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje reidai vykdyti Klaipėdos valdybos teritorijoje, kur buvo patikrinta 114 transporto priemonių. Klaipėdoje patikrinta 60 transporto priemonių, Tauragėje – 34, Jurbarke – 20.
Spalio viduryje pareigūnai atliko automobilių taršos matavimus Kauno valdybos teritorijoje. Kaune patikrinta – 15 transporto priemonių, Jonavoje – 22, Kaišiadoryse – 18, Alytaus rajone – 25, Varėnos rajone – 12, Prienų rajone – 8, Šakiuose – 24 ir Vilkaviškyje – 11. Iš viso šioje teritorijoje buvo patikrintos 135 transporto priemonės.
Vilniaus valdyboje spalio pabaigoje patikrinta 41 transporto priemonė: Širvintų rajone – 10, Trakų rajone – 12, Šalčininkų rajone – 10 ir Vilniuje – 9.
Per automobilių taršos kontrolės reidus visuose regionuose takart nė vieno patikrinto automobilio išmetamų teršalų kiekis neviršijo ribinių verčių, taip pat nebuvo fiksuota skysčių nutekėjimo atvejų.
Vien gąsdinimai,normalaus straipsnio pasiilgom.
