Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sakė, kad pabrangus trąšoms ūkininkai naudos jų tik tiek, kiek ekonomiškai dar apsimokės jas pirkti ir naudoti.
„Apskritai ūkininkai visada stengdavosi apskaičiuoti optimalų trąšų kiekį pagal kainą ir tai, kiek trąšos gali padidinti derlių. Tačiau dabar ūkininkai naudos trąšų dar mažiau, tai atsilieps jo kiekiui. O ilgainiui ir galutinių produktų kainoms. Panašu, kad dabar tokia situacija yra užprogramuota.
Tačiau ūkininkai naudoja įvairias trąšas ir jomis apsirūpina skirtingu laikotarpiu. Pavyzdžiui, kalio fosforo trąšos naudojamos dar rudenį. Jas ūkininkai jau buvo anksčiau nusipirkę, tad jų kaina derliui didelės įtakos nedarys", – skaičiavo ūkininkų atstovas.
Tačiau, anot jo, kitų trąšų kainos didėjo kelis kartus.
„Pavyzdžiui, azoto trąša salietra jau pasiekė rekordines kainų aukštumas. Anksčiau šios trąšos kainavo 180–200 eurų už toną, dabar kai paskutinį kartą tikrinau kainas, trąšos kainavo virš 500 eurų už toną.
Matydami tokias kainas ūkininkai kol kas laukia, kol nusistovės būsimo derliaus išankstinės kainos. Tik sužinoję kainas jie spęs, kiek ir už kiek pirkti azotinių trąšų pavasariui. Žinoma, yra ir tokių ūkininkų, kurie tiki, kad viskas kažkokiu stebuklingu būdu pasisuks jų naudai ir kainos sugrįš į buvusį lygį. Nors prielaidų, kad taip ir atsitiks, vargu ar yra“, – pastebėjo ūkininkų atstovas.
Parduotuvėse brangs maistas
Pasak R. Juknevičiaus, ūkininkai maisto tiekimo grandinėje yra silpniausia grandis.
„Ne ūkininkų pusėje yra derybinės galios. Trumpuoju laikotarpiu ūkininkai gali atsidurti kainų žirklėse, kai išaugus savikainai neišaugs žaliavos pardavimo kaina. Jeigu ūkininkams pardavus grūdus, pieną ar mėsą neišeis padengti savikainos, jie gali imti tiesiog mažinti javų laukus ar galvijų bandas.
Jeigu ūkininkai nebeturės pinigų nebeinvestuos į ateinančių metų derlių, produkcijos gamybą. Tai sukurs deficitą, kuris pradės diktuoti kainas žaliavų supirkėjams. Jie pradės konkuruoti dėl produkcijos. Toks rinkos išsibalansavimas ne tik, kad nenaudingas rinkos žaidėjams, bet ir vartotojams, juk už viską galiausiai susimokės pirkėjas“, – komentavo ūkininkų atstovas.
R. Juknevičius atkreipė dėmesį, kad kai kurių žaliavų Lietuvoje jau trūksta, pavyzdžiui, kiaulienos.
„Gyvo svorio kiaulienos kaina šiuo metu siekia apie 0,80 euro už 1 kg. Tuo metu jos savikaina – 1,25 euro. Tad kiaulių augintojai patiria nuostolių, o laimi perdirbėjai ir prekybininkai. Pirkėjai taip pat išlošia, nes jiems dar pasiūloma įvairių akcijų ir nuolaidų.
Mažų ir vidutinių kiaulių augintojų Lietuvoje jau nebeliko. Tad jeigu tokios žaliavos kainos laikysis ir toliau, greitai nebeliks ir didžiųjų kiaulių augintojų kompleksų, jie nutrauks veiklą ir užsidarys“, – įspėjo R. Juknevičius.
Anot jo, geriausia, kai ekonomika yra sveikai subalansuota.
„Joje turi būt smulkių, vidutinių ir stambių gamintojų pusiausvyra ir konkurencija“, – teigė ūkininkų atstovas.
Ūkininkai uždirbs mažiau
„Linas Agro Group“ valdybos pirmininko pavaduotojas Andrius Pranckevičius sakė, kad su trąšomis dabar yra susijusios dvi problemos.
„Viena jų, kad trąšos brangsta, šiuo metu jų kaina yra pakilusi 2,5 karto. Dar viena problema – trąšų trūkumas. Dalies jų paprasčiausiai nėra, trąšų pasiūla darosi komplikuota.
Jeigu ūkininkai sumažins trąšų kiekį, iš karto derlius nesumažės. Jeigu žemės buvo nuolat tręšiama tai trumpuoju laikotarpiu nieko nenutiks. Tačiau jeigu 2–3 metus iš eilės ūkininkai mažins trąšų kiekį arba iš viso nebetręš, tada derlius ims mažėti“, – komentavo A. Pranckevičius.
Anot jo, toks disbalansas nėra geras.
„Žemės ūkyje reikalingas stabilumas ir nuoseklumas. Juk trąšos nėra vienintelis faktorius, dar derlius priklauso ir nuo oro sąlygų. Tad jeigu kitais metais orai nelepins, o trąšos bus brangios, kentės ūkininkų pelningumas“, – pažymėjo įmonės atstovas.
Stabdo gamybą
Bendrovės „Achema“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas, kad trąšų gamyklos veikla nuo liepos mėnesio yra nuostolinga, tad šiuo metu dirbama daliniu pajėgumu.
„Į dalines prastovas yra išleista apie 60 darbuotojų. Spalio mėnesį jie dirba pagal laikinų prastovų modelį – pamainomis kas dvi savaites. Prastovose esantys įmonės darbuotojai, priklausomai nuo jų pareigų, darbo grafiko, gauna apie 60–70 proc. savo atlyginimo.
Ateinančio mėnesio darbo režimas priklausys nuo gamtinių dujų kainų Europoje, ir nuo to, kaip toliau elgsis trąšų rinka reaguojant į rekordiškai aukštas gamtinių dujų kainas“, – teigė bendrovės vadovas.
Jo teigimu, dabar, kai daugelis trąšų gamyklų Europoje stabdo veiklą arba mažina savo gamybos pajėgumus, formuojasi azoto trąšų trūkumas, kurio trąšų gamintojai pilnai neįstengs patenkinti.
„Europos šalyse trąšos brango skirtingai, bet vidutiniškai pasaulyje azoto trąšos, palyginti su praėjusių metų spalio mėnesiu, pabrango 2–3 kartus.
Galime palyginti ir gamtinių dujų kainas. Praėjusių metų lapkritį vidutinė gamtinių dujų kaina buvo 16 Eur/MWh, o šių metų lapkričio mėnesį kaina formuojasi apie 100 Eur/MWh, t.y. 6,2 karto daugiau“, – skaičiavo R. Miliauskas.