„Iš tikrųjų, Seimas turėjo atsižvelgti į visas aplinkybes, tame tarpe ir tam tikras socialines įtampas, kurios kyla žemės ūkio srityje. Manau, kad ten yra rimtų spręstinų problemų“, – Seime žurnalistams sakė R. Šadžius.
„Viena iš jų – tai pajamų, gaunamų žemės ūkyje, netolygumas skaičiuojant metais. Vieni metai yra geresni, per kitus metus nutinka visokių bėdų“, – pridūrė jis.
Parlamentas ketvirtadienį įteisino 20, 25 ir 32 proc. GPM tarifus, tačiau ūkininkams padarė išimtį – jiems bus taikomi 15 proc. (iki 36 vidutinių darbo užmokesčių) ir 20 proc. tarifai (virš 36 VDU). Būtent to reikalavo antrą savaitę protestuojantys ūkininkai.
Ministras sutiko su dalies parlamentarų pozicija, jog ūkininkai, palyginti su kitomis visuomenės grupėmis, turi daugiau privilegijų, mokestinių išlygų.
Jis pakartojo jau anksčiau ir žemės ūkio ministro Igno Hofmano išsakytą ketinimą siūlyti GPM apmokestinimą ūkininkams atsižvelgus į jų trejų metų apmokestinamų pajamų vidurkį.
R. Šadžiaus teigimu, pasiūlymas, kuris bus parengtas rudenį, būtų sąžiningesnis.
„Rudenį pasiūlysime variantą, kaip galima būtų ir ūkininkų pajamas suvidurkinti, sakykim, per trejų metų laikotarpį. Ir tas būtų žymiai labiau sąžininga. Manau, kad diskusijoje su žemės ūkio darbuotojais, su ūkininkais, mes galiausiai prieisime prie teisingų variantų“, – sakė ministras.
Parlamento priimti GPM pakeitimai numato, kad bus sumuojamos visos metinės pajamos ir priklausomai nuo jų dydžio bus taikomi 20, 25 ir 32 proc. tarifai: iki 36 VDU (maždaug 84 tūkst. eurų) – 20 proc., nuo 36 iki 60 VDU – 25 proc., o virš 60 VDU (apie 140,2 tūkst. eurų) – 32 proc.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
