Sprendžiant iš daugybės komentarų ir pasidalijimų, kurių sulaukė radijo stoties „Power Hit Radio“ įrašas socialiniame tinkle, taip nėra.
Tiek kasdienių maisto produktų, tiek higienos prekių, žaislų, net baldų ar techninės įrangos kainos Lietuvoje yra gerokai didesnės nei lietuvių emigrantų pamėgtose šalyse.
Prekybininkai aiškina, kad didesnes kainas Lietuvoje lemia rinkos dydis, mokesčiai, bendra infliacija ir kiti veiksniai.
Kainos ir atlyginimai gerokai skiriasi
Šią savaitę radijo stotis „Power Hit Radio“ kvietė klausytojus dalintis pastebėjimais apie prekių kainas Lietuvoje ir užsienyje. Nors pas mus atlyginimai nesiekia Europos vidurkio, kainos – dažnai gerokai didesnės.
Klausytoja Kristina pasakojo, kad jau 3 metai, kai yra grįžusi į Lietuvą po to, kai ilgai gyveno Jungtinėje Karalystėje (JK). Ji pripažįsta, kad prekės mūsų šalyje brangesnės, bet už paslaugas galima mokėti gerokai mažiau.
„Ir galiu pasakyti, kad čia visi lygina paviršutiniškus dalykus: taip – maistas, drabužiai ir kita yra brangiau. Nors, tiesą sakant, kokybiški dalykai kainuoja panašiai brangiai. Bet paslaugos yra žymiai pigesnės.
JK pas privatų gydytoją nepakliūsi už 50 eurų, nepasivažinėsi metro už 0,65 euro, neišsinuomosi buto už 500 eurų sostinėje, nenusidažysi plaukų pas gerą kirpėją už 50 eurų (su kirpimu), neateis elektrikas už 50 eurų jums kažko sutaisyti. Galėčiau vardinti ir vardinti. Lietuvoje, uždirbant panašiai kaip JK, galima panašiai ir gyventi“, – įsitikinusi buvusi emigrantė.
Kitokią poziciją išsakė Edita, pati gyvenanti Lietuvoje, bet turinti vyrą, kuris yra JK.
„Norite, kad prieš šventes verktume? Aš Lietuvoje, o vyras JK. Nuo kainų skirtumo kasdien ašaroju. Pradedant drabužiais, batais ir baigiant „pampersais“ vaikams, kurie mums dabar reikalingi naujam šeimos nariui! Čia –13,99 euro už 39 „pampersus“, o JK – 19 svarų už 144 „pampersus“, – kalbėjo kainų lyginimą skaudžia tema vadinanti klausytoja.
Apie didesnes kainas Lietuvoje pasisakė ir kita komentatorė Audronė:
„Vaiką maitiname mišinėliu. Čia, Lietuvoje, aš jį perku po 8 eurus su centais. Vyras dirba Vokietijoje, ten mūsų maistas kainuoja 5 eurus. Tas pats su „pampersais“. Čia be 20 eurų jų nenupirksi, ten – 78 „pampersų“ dėžė kainuoja 9,90 euro. Jau žinau, ką tėvelis veš lauktuvių!“
Tačiau klausytojas Donatas abejojo, ar kainų lyginimas Lietuvoje ir užsienyje parodo ką nors tikro.
„Tai kad čia labiau reikėtų algas lyginti, o ne kainas. Nes užsieny mokamas atlyginimas – kelis kartus didesnis negu brangios Lietuvos. Tai ir nesijaučia tų kainų dydis. O kai Lietuvoje žmogus, tarkime, minimumą gauna, tai jis tikrai, nemanau, kad pirks dešros gabalą už 6 eurus“, – svarstė vyriškis.
Kodėl Lietuvoje kainos didesnės?
Prekybos tinklo „Maxima“ Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas įvardijo kelias priežastis, kodėl tokių pačių prekių kainos skiriasi Lietuvoje ir svetur.
„Skirtingose šalyse prekių kainų palyginimas iš principo yra neįmanomas dėl skirtingų rinkos sąlygų.
Kiekvienoje šalyje esanti mokestinė bazė, ypač pridėtinės vertės mokesčio tarifo dydis, konkurencinė aplinka, dėl šalies geografinės lokacijos atsirandantys skirtingi logistikos kaštai, prekybos tinklo dydis ir jo formuojamų užsakymų pas gamintojus apimtys yra vieni esminių faktorių, kurie gali nulemti didesnius ar mažesnius kainų skirtumus“, – komentavo tinklo atstovas.
Tuo metu prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė atkreipė dėmesį į pasaulines ir vietines kainas.
„Mes perkame prekes iš Lietuvos ir tarptautinių gamintojų, kurie dirba su globalia tiekimo grandine, ir procesai, vykstantys pasaulinėse žaliavų rinkose, į vieną ar į kitą pusę veikia jų pardavimo kainas.
Kokios kainos būna atskirose rinkose, priklauso nuo kiekvieno gamintojo turimų sutarčių su partneriais, regiono strategijos, rinkos dydžio, kuri daro tiesioginę įtaką pirkimo kainoms. Kodėl tokia kaina nustatyta mūsų rinkai, siūlome kreiptis į gamintoją“, – komentavo V. Budrienė.
Ji patikino, kad tinklas labai daug investuoja, jog vartotojai kuo mažiau pajustų kainų pokyčius.
Lemia energijos ir žaliavų kainos?
„Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Gabrielė Šerėnienė svarstė, kad kainų skirtumus Lietuvoje ir užsienyje galima paaiškinti objektyviomis priežastimis.
„Kainoms įtakos turi daugybė įvairių veiksnių, tarp kurių yra rinkos dydis, vietos šalies mokesčiai, infliacija, gamintojų ir importuotojų patiriami kaštai ir kitos priežastys. Mūsų prekybos tinklas bendradarbiauja su šimtais tiekėjų iš viso pasaulio, jie aprūpina mūsų parduotuves visose Baltijos šalyse.
Tarp jų yra pačios įvairiausios įmonės, kurios gamina ir tiekia prekes skirtingose kategorijose. Priklausomai nuo savo bendrovės dydžio, patirties, veiklos pobūdžio ir kitų faktorių, vieni gamintojai patiria didelius iššūkius dėl energijos ir žaliavų kainų, kiti su jais tvarkosi lengviau. Atitinkamai skirtinga situacija yra ir dėl kainų – jos, prekių atžvilgiu, keičiasi nevienodai“, – aiškino G. Šerėnienė.
Jos teigimu, bendradarbiaudamas su tiekėjais tinklas siekia užtikrinti, kad pirkėjai kiekvienoje prekių kategorijoje turėtų pasirinkimą ir galėtų įsigyti prekių pagal savo galimybes.
„Negalėtume vienareikšmiškai sakyti, kad visi tiekėjai didina kainas – yra daug skirtingų situacijų. Matome augantį pirkėjų susidomėjimą akcijomis ir toliau išlaikysime savo politiką nuolat jiems siūlyti kaip galima geresnes kainas – tai labai svarbu, ypač šiuo metu“, – komentavo pašnekovė.
Pasak „Barbora“ direktoriaus Andriaus Mikalausko, pasakyti, kodėl tų pačių prekių kainos skiriasi skirtingose fizinėse ar elektroninėse parduotuvėse skirtingose šalyse, negalima, nes kiekvienas prekybininkas taiko savo kainodarą.
„Tačiau vertinant bendrai kainų skirtumus skirtingose rinkose, reikia nepamiršti, kad juos gali lemti skirtingas apmokestinimas, taip pat skirtingi prekių tiekimo ir pardavimo kaštai, skirtingi akcijų laikotarpiai bei kiti kriterijai.
Šalyse, kuriose veikia „Barbora“, klientams siūlome prekes tokia pačia kaina, kokia jos parduodamos ir mūsų partnerių parduotuvėse „Maxima“. Tai mums leidžia klientams pasiūlyti prekes už vieną geriausių kainų toje rinkoje“, – komentavo direktorius.
