Daugiabučio vystytojas, įmonės „Tadlita“ vadovas Stasys Šliažas sakė, kad, įvairios kalbos ir skuboti sprendimai namo gyventojams padarė daug neigiamos reklamos:
„Gaila ir ten gyvenančių žmonių, ir mūsų įmonės, kuri tame pastate turi patalpas. Šiame name butus įsigiję gyventojai jų nebegalės parduoti, niekas jų nenorės pirkti. Nežinia, kaip dabar nuplauti šią visą antireklamą.“
Nepirks, nes bijos dėl savo gyvybės
NT ekspertas, įmonės „Real data“ vadovas Arnoldas Antanavičius teigė, kad dažnu atveju pirkėjas net nesvarstys galimybės pirkti būstą šiame name, bijodamas prarasti turtą, jeigu namas sugrius.
„Šioje situacijoje reikia atkreipti dėmesį, kad žmonėms rūpi ne tik jų finansiniai nuostoliai. Taip pat tai yra sveikatos ir gyvybės klausimas.
Yra pavyzdžių, kai kur nors yra pastatoma gamykla, kuri teršia aplinką, tad šalia įsikūrę žmonės nebenori ten gyventi. Taip pat įvyksta įvairių nelaimių ir žmonės nebegali ten gyventi. Pavyzdžiui, Ukrainoje, Pripetėje esantys butai dabar verti lygiai nuliui“, – pastebėjo NT ekspertas.
Pasak jo, viskas priklauso nuo situacijos rimtumo.
„Šiuo konkrečiu atveju nėra prasmės panikuoti ir ieškoti greitų sprendimų. Dabar reikia išsiaiškinti kodėl tai įvyko. Galbūt namo problemas galima išspręsti ir būstas nesiskirs nuo kitų esančių, tačiau vilks paskui save blogos reputacijos šleifą. Praėjus kuriam laikui, dalis žmonių gali apie tai ir pamiršti.
Tačiau jeigu paaiškės, kad namo problemos rimtos, vargu ar bus kas norės tokiame būste gyventi ir rizikuoti savo gyvybe. Bus taip, kad ir patys būstų savininkai nelabai norės gyventi šiame būste“, – pastebėjo A. Antanavičius.
Siūlo ne parduoti, bet nuomoti
Anot jo, mažo likvidumo problema dažnai sprendžiama nuomojant būstą.
„Tai galėtų būti viena iš išeičių Gabijos g. daugiabučio savininkams, tačiau su sąlyga, kad šis pastatas yra saugus eksploatuoti.
Nuomininkai mažiau yra reiklūs būsto kokybei. Nuomos grąža generuotų pajamas, o daugiabučio problemos per tą laiką būtų išspręstos arba pasimirštų ir viskas grįžtų į savo vėžias“, – A, Antanavičius.
Pasak NT eksperto, Vilniuje Fabijoniškių ir Perkūnkiemio mikrorajonuose taip pat yra namų, kurie turi blogą reputaciją.
„Vilniečiai mėgsta sakyti, kad kai kurie namai ten pastatyti ant sąvartyno. Taip pat šių daugiabučių viršutiniai aukštai pastatyti iš gipso kartono. Visi šie kuriozai ir lemia, kad mikrorajonas pravardžiuojamas kartonkiemiu. Šie namai naujos statybos segmente yra vieni pigiausių Vilniuje.
Kai kurie pirkėjai kaina ir susigundo, nes naujos statybos butas šiame mikrorajone kainuoja tiek pat, kiek senos statybos“, – pasakojo A. Antanavičius.
Viską lems psichologinis pirkėjų nusiteikimas
NT brokeris Mantas Mikočiūnas kalbėdamas apie Gabijos g. daugiabutį sakė, kad šiuo metu jo gyventojams, kurie nori parduoti savo būstus, geriausia būtų laukti.
„Kai ekspertai pateiks savo išvadas ir nustatys, kas lėmė, kad sienos įskilo, tada bus galima kalbėti apie kainų butų kainų pokyčius.
Tačiau šioje situacijoje svarbiausias yra psichologinis faktorius. Gali būti, kad pirkėjai bijos pirkti būstą šiame pastate. Tad ši situacija turės darys įtaką ne butų kainai, bet pirkėjų apsisprendimui. Bus žmonių, kurie nepirks šiame daugiabutyje buto ir su 5 ar 10 proc. nuolaida nuo rinkos kainos.
Tačiau jeigu pirkėjas šio įvykio nesureikšmins, jis mokės rinkos kainą ir dėl to problemos nematys“, – sakė M. Mikočiūnas.
Pasak jo pirkėjų lūkesčiai būna įvairūs.
„Jeigu jis ieško pigiausio naujos statybos buto, tikėtina, kad jo lūkesčiai kokybei yra minimalūs. Toks pirkėjas žino, kad mokėdamas žemiausią kainą rinkoje, jis negaus aukštos kokybės būsto.
Pavyzdžiui, vieni pigiausių naujos statybos butų yra Perkūnkiemyje. Čia žmonės būstus įsigyja investicijai, patys juose negyvena ir nuomoja. Kita dalis būstą šiame mikrorajone laiko laikina stotele. Jie žino, kad perka ne aukščiausios kokybės būstą ir nėra mikrorajonu patenkinti, tačiau ketina ten gyventi laikinai“, – pastebėjo NT brokeris.
