Remiantis „Eurostat“ duomenimis, vien 2021 m. palyginti su 2020 m. būstų kainos Europos Sąjungoje (ES) pakilo 10 proc., kas yra didžiausias kainų pakilimas ES nuo 2006 m. O tuo metu Lietuvoje būstai pabrango dvigubai – 19,8 proc.
Su būstų įperkamumu situacija kitokia. Lyginant vidutines metines gyventojų pajamas ir vidutinę 90 kv. m. būsto kainą nustatyta, kad brangiausias būstas tarp ES sostinių yra Paryžiuje, kuriame įsigyti reikia net 30 metinių atlyginimų.
O, pavyzdžiui, Niujorke – dvigubai mažiau (15 metinių atlyginimų). Tuo tarpu Lietuvoje – 19,5 metinių atlyginimų.
Vilnius ES vidurkio neviršija
Ekonomistas Žygimantas Mauricas neseniai savo socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino įrašu apie galimybes įpirkti vidutinį būstą ES ir pasaulio sostinėse.
„Ar Vilniuje būsto kainos yra per aukštos? Ir taip, ir ne. Lyginant su Ryga ir Talinu – būsto įperkamumas Vilniuje yra prasčiausias“, – rašė ekonomistas.
Anot jo, norint įsigyti vidutinio ploto būstą (90 kv. m.) Vilniuje reikia sukaupti 19,5 metinių atlyginimų, o tai yra daugiau nei Rygoje (14,4) ar Taline (17,1).
Ž. Mauricas atkreipia dėmesį, kad šis rodiklis Vilniuje yra šiek tiek mažesnis nei ES sostinių vidurkis (19,6), tad ES kontekste būstas Vilniuje nėra išskirtinai brangus.
Ekonomistas nurodo, kad, pagal šį rodiklį, brangiausias būstas tarp ES sostinių yra Paryžiuje (30 metinių atlyginimų), Lisabonoje (29 metiniai atlyginimai) ir Prahoje (28,4 metiniai atlyginimai).
Už būstą – 82 metiniai atlyginimai
Pasak Ž. Maurico, pasaulyje pagal šį rodiklį pirmauja Pekinas, kuris aplenkė ilgą laiką pirmavusį Honkongą.
Jis rašė, kad norint įsigyti būstą Kinijos sostinėje, reikia net 82 vidutinių metinių atlyginimų: „Pekine vidutinis mėnesinis atlyginimas siekia 1,3 tūkst. eurų, o vidutinės būsto kainos – apie 14 tūkst. eurų už kvadratinį metrą.“
Ekonomistas teigė, kad būsto įperkamumas taip pat yra prastas Honkonge (64 metiniai atlyginimai), Seule (46 metiniai atlyginimai) ir Maskvoje (32 metiniai atlyginimai), o JAV būsto įperkamumas yra vienas geriausių pasaulyje.
Kaip pavyzdį jis pateikia Niujorką, kuriame šis rodiklis siekia tik 15 metinių atlyginimų, Los Andželą (10 metinių atlyginimų), Čikagą (6 metinius atlyginimus) ir Hiustoną (4 metinius atlyginimus), kas yra daug mažiau nei Vilniuje.
Savo įraše ekonomistas paaiškino, kad geresnį būsto įperkamumą JAV nemaža dalimi lemia didesnės palūkanų normos ir lūkesčiai dėl palūkanų normų ateityje – kuo palūkanos mažesnės, tuo būsto kainos yra didesnės.
Kylant palūkanoms kainos dar keisis
„Visgi, Europos centriniam bankui planuojant kelti palūkanas, yra tikimasi būsto kainų korekcijos euro zonoje. Jos galime neišvengti ir Lietuvoje, tačiau, priešingai nei 2008–2010 m., Vilniuje būsto kainų korekcija neturėtų būti didesnė nei kitose ES sostinėse, o galbūt jos visai pavyks išvengti ir matysime tik būsto kainų augimo sulėtėjimą“, – rašė Ž. Mauricas.
Jo teigimu, būstų kainų korekcijos Vilniuje būtų galima išvengti arba bent jau nepralenkti kitų ES sostinių dėl sparčiau nei kitose ES sostinėse augančių gyventojų pajamų ir gyventojų skaičiaus: „Jį didina tiek vidinė migracija, tiek išorinė migracija – ypač dėl išaugusio imigrantų ir pabėgėlių iš Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos skaičiaus.“
Dar viena priežastis – optimistiškesni lūkesčiai dėl ilgalaikio Vilniaus miesto ir visos Lietuvos ekonominio augimo potencialo.
Ekonomistas priduria, kad visgi tam koją gali pakišti tebesitęsianti Rusijos karinė invazija Ukrainoje.
