Bendrovė teigė, kad nereikalauja elektros linijos tiesti po žeme. Anot jos, pakanka nupjauti kelis pavojingus medžius.
Piktinasi, kad ESO savivaliauja ne savo kieme
Šiaulių rajono gyventojas Ignas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) skundėsi, kad ESO be leidimo jo miške ketina iškirsti medžius.
„Laisvalaikį mėgstu leisti savo sodyboje Šiaulių rajone. Sodyba įsikūrusi šalia miško. Vieną dieną ten atvažiavęs, savo sodybos teritorijoje, miške, pastebėjau ESO automobilį. Pagalvojau, kad atlieka kokius nors darbus, todėl nuėjau paklausti.
Automobilyje nieko nebuvo, tačiau miške, ten, kur eina elektros linija pamačiau tris ryškiai apsirengusius ESO darbuotojus. Jie tikino, kad miške žymi pavojingus medžius. Pasidomėjau, ką man reikės su tais medžiais daryti. Gavau atsakymą, kad juos turėsiu pats iškirsti arba per 10 dienų jie iškirs juos patys“, – pasakojo vyras.
Anot jo, ESO darbuotojai tikino, kad medžiai per aukšti ir trukdo elektros linijai, todėl juos ir reikia iškirsti.
„Tačiau tie medžiai niekada netrukdė, jie toli nuo elektros laidų. Bet ESO darbuotojai tikino, kad būtina iškirsti 5 metrų spinduliu nuo elektros linijos esančius medžius. Taip jie nieko iki galo nepaaiškinę ir išvyko.
Tada apėjau savo mišką ir pamačiau, kad jie pažymėjo ir ketina nukirsti net jaunus medžius, kurie nesiekia laidų“, – piktinosi Ignas.
Jis skundėsi, kad ESO jo miške elgiasi kaip šeimininkai.
„Ką nori, tą daro, kokius medžius nori, tuos ir pjauna. Kažkoks absurdas. Vieni naikina medžius, o kiti sako, kad juos reikia saugoti, didinti Lietuvos miškingumą. Tačiau panašu, kad tokie Aplinkos ministerijos užmojai ESO nė motais. Jie tikina, kad medžiai yra pavojingi.
Tačiau medžiai yra sveiki, jiems viskas gerai. Be to, mano miško medžius buvo nuspręsta iškirsti be mano žinios. Niekas nepranešė apie tokius planus. Pats viską pamačiau ir sužinojau“, – sakė vyras.
Jis piktinosi, kad jeigu nori išsaugoti savo medžius, pats už savo pinigus gali įrengti požeminę elektros liniją.
„Jų sprendimo būdas labai paprastas. Jeigu man nepatinka, kad kertami medžiai, galiu užpildyti paraišką požeminei linijai tiesti. Tačiau už ją pats ir turėsiu sumokėti.
Elektros linija, kuri eina per mano mišką tiekia elektrą keliems kaimams. Tai neturėtų būti vien mano problema“, – pastebėjo Ignas.
Pasak jo, ESO visą naštą nusimeta nuo pečių.
„Dabar atrodo, kad tai tik mano reikalas. Man nepatinka kertami medžiai, todėl pats ir turiu ieškoti išeičių. Nėra medžių – nėra problemų. Tačiau apie gamtos išsaugojimą niekas nenori galvoti.
Be to, kur man reikės dėti nupjautus medžius? Kiek jų bus? Nieko nežinau. Norėčiau, kad ESO pateiktų projektą, kuriuo remdamiesi pjauna medžius. Tačiau dabar nieko konkretaus negavau“, – piktinosi vyras.
Anot jo, šiuo atveju ne pinigai ir mediena yra svarbiausia.
„Nesvarbu, kiek tos medienos prarasiu. Man miškas ir gamta yra vertybė, kurią stengiuosi saugoti. Tačiau panašu, kad tai rūpi tik man, o valdžios institucijoms patinka viską tik griauti ir naikinti“, – skundėsi Ignas.
Rūpinasi saugumu, todėl naikina medžius
ESO ryšių su visuomene projektų vadovė Rasa Juodkienė pastebėjo, kad vykstant klimato pokyčiams, kiekvienais metais daugėja audrų, kurių pasekmės turi kritinį poveikį energetinių tinklų infrastruktūrai. Anot jos, dėl šios priežasties ir tenka pjauti medžius.
„Per ne visus metus įvykusias keturias audras (stichinis vėjas ir katastrofiniai vėjo gūsiai) elektros tinklai buvo pažeisti daugiau nei 7,5 tūkst. kartų ir tuomet net apie 1 mln. vartotojų buvo nutrūkęs elektros energijos tiekimas.
Dauguma atsijungimų (apie 80 proc.) įvyko dėl medžių, esančių oro linijų apsaugos zonose arba už jos ribų, griuvimo arba lūžimo. ESO tikslas yra saugiai ir nenutrūkstamai tiekti elektros energiją vartotojams, tačiau norėdami apsaugoti tinklą, medžius ir krūmus genime arba kertame atsakingai“, – tikino ESO atstovė.
Ji teigė, kad siekiant identifikuoti pačius pavojingiausius medžius, ESO pasitelkia ir šiuolaikines technologijas.
„Pavyzdžiui, specialių radarą „LiDAR“ (ang. „Light Detection and Racing“). Jis tiksliai numato ir įvertina medžių ir krūmų stovį bei keliamą pavojų elektros tinklams. Vykdydami žymėjimo ir kirtimo ar genėjimo darbus taip pat konsultuojamės su miškininkais.
Taigi ESO nekerta medžių ir negeni jų atsakingai neįvertinus jų keliamo pavojaus ir galimos žalos. Remiantis konkrečiu skaitytojo atveju, matome, kad minimoje vietovėje buvo vykdomas pavojingų medžių žymėjimas. Pažymėti tik tie medžiai, kurie kelia realų pavojų elektros energijos tiekimui“, – komentavo R. Juodkienė.
Elektros liniją saugoti įpareigoja įstatymai
ESO atstovė siūlė atkreipti dėmesį į į elektros tinklų apsaugos taisykles, patvirtintas energetikos ministro.
„Įstatymas numato, kad pavojingais medžiais yra laikomi tie medžiai, kurie kelia pavojų elektros tinklui, nes yra pažeisti ir (arba) yra aukštesni už atstumą nuo medžio iki elektros tinklų ir virsdami gali pažeisti elektros oro liniją bei sutrikdyti tinklų veiklą.
Pastaruoju metu ESO nekeičia (nedidina) elektros tinklų apsaugos zonų, tik tose elektros linijose, kuriose per artimiausius 5 metus neplanuojama oro linijų sukabeliuoti po žeme, „LiDAR“ skenavimo technologijos pagalba nustatė elektros tinklams pavojų keliančius medžius. Atsižvelgus į „LiDAR“ skenavimo rezultatus, ESO darbuotojai fiziškai patikrino elektros oro liniją ir ryškiais dažais žymėjo pavojingus medžius“, – pasakojo R. Juodkienė.
Pasak jos, sužymėjus elektros tinklams pavojų keliančius medžius, bendrovės atstovai susisiekia su sklypo savininku ir prašo jo sutikimo iškirsti medžius, kurie kelia pavojų elektros tinklams.
„Mūsų tikslas yra apsaugoti visus vartotojus ir tuo pačiu suderinti savo veiksmus su gyventojais, kurių leidimo reikia atliekant tam tikrus darbus.
Pasitaiko atvejų, kai žemės sklypo savininkas arba jo valdytojas bendrovei tokio sutikimo neduoda. Įvykus nelaimei ir dėl griūvančių medžių nutrūkus elektros energijos tiekimus, dalis vartotojų ne tik ilgą laiką lieka be elektros energijos tiekimo, tačiau dėl įtampos šuolių sudega jų buities ir elektronikos prietaisai – šaldytuvai, televizoriai, kt. Tad patiriami nuostoliai būna dideli, o juos turi padengti būtent sklypo, kuriame buvo pavojų keliantys medžiai, savininkas, draudęs vykdyti kirtimus“, – įspėjo ESO atstovė.
Tačiau ji patikino, kad ESO iškirtus medžius, visa mediena bei išgenėtos šakos lieka žemės sklypo savininko ar valdytojo nuosavybėje ir jis pats gali nuspręsti, ką su turima mediena daryti.
„Kartais pasitaiko atvejų, kad žmogus nesutinka kirsti pavojingų medžių, tačiau ir tokiu atveju, iš jo tikrai nereikalaujama elektros oro liniją sukabeliuoti po žeme. Tai daroma tik jeigu to pageidauja žemės sklypo savininkas“, – atkreipė dėmesį R. Juodkienė.
