„Nors Vyriausybė kompensuoja gyventojams didelę dalį to pabrangimo, bet ne visą dalį, ir dalis rinkos kainos vis tiek yra perkeliama vartotojams, dėl to dar bus vienas kainų augimo šuolis. Jis nebus didelis, bet liepos mėnesį turbūt matysime vieną ar du procentinius punktus papildomos infliacijos“, – BNS sakė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Tikėtina, kad tas infliacijos pikas bus labai panašus, kaip ir Estijoje – apie dvidešimt procentų vasaros viduryje“, – pridūrė jis.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas prognozuoja, kad birželį metinė infliacija turėtų priartėti prie 20 proc.
„Tendencijos (birželio mėnesio – BNS) irgi nėra labai palankios, nes matome, kiek yra padidėjusios benzino kainos per praėjusią savaitę, vėlgi, smarkiai šoktelėjo dyzelino kaina per pastarąsias dvi-tris dienas didmeninėje rinkoje“, – BNS sakė T. Povilauskas.
Tuo metu liepą, pasak ekonomisto, infliacijos lygis pasieks arba net perkops 20 proc., o pagrindinė to priežastis bus augančios energetikos išteklių kainos, įskaitant ir apie 40 proc. augsiančias elektros bei dujų kainas gyventojams.
„Dėl liepos mėnesio, kad mes dvidešimt procentų peršoksime, tikimybė yra labai didelė. Ir tikėtina, kad būtent liepos mėnesį mes tą piką pamatysime“, – teigė T. Povilauskas.
Vis dėlto antrąjį pusmetį, pasak N. Mačiulio, infliacija turėtų mažėti. Viena iš jo įvardytų atoslūgio priežasčių Lietuvoje – dėl augančios infliacijos mažėjant gyventojų perkamajai galiai kartu mažėja ir paklausa.
„Tai bus susiję ir su lėtesniu pasaulio ekonomikos augimu, mažesne paklausa eksporto rinkose ir, tikėtina, atslūgstančia prekių paklausa Lietuvoje. Vis tik tokia infliacija mažina daugelio gyventojų perkamąją galią ir mažėjanti paklausa gali apsunkinti įmonių galimybes perkelti visas didėjančias sąnaudas galutiniams vartotojams“, – teigė N. Mačiulis.
Infliacijos mažėjimą antrąjį pusmetį, pradedant rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, prognozuoja ir T. Povilauskas.
Pasak N. Mačiulio, Lietuvoje, skirtingai nei kitose euro zonos valstybėse, infliaciją didina sparčiai augantys atlyginimai, o tai gali sukelti vadinamąją infliacinę spiralę.
„Yra iškilusi rizika, kad mes matysime infliacinę spiralę – kainų augimas paskatina atlyginimų augimą, o didėjantys atlyginimai verčia įmones perkelti sąnaudas galutiniams vartotojams“, – teigė N. Mačiulis.
„Jeigu turėsime palankias išorines aplinkybes, jeigu atslūgs energetinių išteklių kainos, žaliavų kainos, transportavimo išlaidos, tai tikėtina, kad matysime ir lėčiau augančias kainas ir atlyginimus. Bet jeigu išliks ir išoriniai infliacinio spaudimo veiksniai, įmonėms nebus galimybių neperkelti didėjančių sąnaudų galutiniams vartotojams“, – pridūrė ekonomistas.
