Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja automobilių pardavimo bendrovės „Longo LT“ vadovas Paulius Valiukėnas ir „Regitros“ Transporto priemonių registracijos paslaugų skyriaus vyriausiasis specialistas Marius Navickas.
Buvote minėjęs, kad reikėtų tarp institucijų dalintis informacija plačiau, t. y. kad ir draudimo bendrovių informacija apie transporto priemones būtų viešinama, taip pat techninių apžiūrų, servisų ir visa kita surinkta informacija. Ar manote, kad tai išspręstų vieną didžiausių problemų – ridos klastojimo atvejus?
P. Valiukėnas: Tikrai neišspręstų visos problemos, tačiau tai padėtų eiti skaidrumo link. Kitose šalyse tikrai yra galimybė pasitikrinti, ar buvo kokių nors eismo įvykių automobiliui. Būtent Lietuvoje juk visos draudimo bendrovės turi tuos duomenis.
Čia tik klausimas susitarti, kur ir kokiu būdu juos pateikti. Lygiai taip pat Lietuvoje, kai atliekame techninę apžiūrą, mes matome, kokia rida, tačiau ta informacija irgi galėtų būti lengviau prieinama.
Dabar reikia nurodyti du duomenis: kėbulo numerį ir registracijos liudijimo numerį. Nežinau, galbūt yra kažkas susiję su duomenų apsauga, bet kad pamatytumėte ridą, kaip ji keitėsi, galėtų būti padaryta, kad tai būtų prieinama paprasčiau ir tai tikrai padėtų žmonėms suprasti ir matyti tikrą informaciją.
Ar „Regitra“ turi detalesnę informaciją, kaip galėtų keistis tvarka parduodant transporto priemones?
M. Navickas: Tikslios tvarkos dar tikrai neturime, nes Europoje dar nėra patvirtinto teisės akto.
Apie jo įsigaliojimo datą konkrečiai kalbėti nereikėtų, net ir tų metų įvardyti, nes galbūt viskas bus šiek tiek vėliau, bet pagrindinė žinutė tokia, kad nebus galima parduoti automobilio be techninės apžiūros, o tie automobiliai, kurie negali praeiti techninės apžiūros, privalės būti utilizuoti, tikriausiai, pakeitimas eina link to.
O dar šiek tiek grįžtant prie ankstesnio klausimo dėl prekybos kontrolės, tai aš dar neatmesčiau ir pirkėjo vaidmens tame sandoryje, nes ne tik pardavėjas diktuoja sąlygas. Aišku, pirkėjas yra suinteresuota šalis, kuri su pinigais turėtų būti kaip ir stipresnioji pusė, bet dažnai gaunasi, kad nusileidžia pardavėjui, bet tikriausiai, pirkėjas galėtų diktuoti sąlygas, kad bent jau automobilis būtų su SDK, kad būtų žinomas tikrasis pardavėjas, jis įsiviešintų.
Bent jau, tiek pasiekti, o dėl automobilio kokybės ir dėl visų kitų dalykų, tai, aišku, čia reikia pasidaryti ir namų darbus, kaip ir kolega minėjo, ir tikriausiai pasitelkti galima ir serviso pagalbą, ir galbūt šiek tiek daugiau žinių turintį draugą ar pažįstamą.
Buvo kalbama apie tai, kad tam tikru metu buvo elektromobilių pirkimo bumas – dabar kalbama, kad noras įsigyti elektromobilį menksta, nes jie vis dar yra per brangūs eiliniam vartotojui. Ar sutinkate su šiuo teiginiu?
P. Valiukėnas: Turiu sutikti, nes jeigu pasižiūrėsime, kokia yra naujo elektromobilio kaina ir kokia yra naudoto automobilio vidutinė kaina, yra skirtumas kartais. Būtų labai smagu ir gera, jeigu kiekvienas galėtų sau leisti įsigyti elektromobilį, bet vienas dalykas yra finansinės galimybės jį įsigyti.
Kitas dalykas, kad buvo tas bumas, visi labai pradėjo pirkti automobilius, bet po to pradėjo kainos šiek tiek mažėti, iškilo infrastruktūros klausimas ir žmonės pamatė, kad yra dar daug neatsakytų klausimų: kaip bus toliau, kaip keisis tos kainos, kiek kilometrų automobilis dar galės nuvažiuoti po kažkiek metų.
Vis dar yra žmonių, kurie labai bijo dėl nuvažiuojamo atstumo. Galbūt kiti laukia dar daugiau automobilių, kurie nuvažiuos didesnį atstumą. Man atrodo, dabar šiek tiek žmonės atsitraukė ir nusprendė: „Aš dar pagalvosiu, pažiūrėsiu, kas dabar vyks su ta rinka“.
Visi suprantame, kad kiekvienas iš mūsų anksčiau ar vėliau tikriausiai turėsime pereiti prie elektromobilio, tačiau kol dabar yra galimybė įsigyti atitinkamą automobilį su vidaus degimo varikliu, tuo pačiu dyzeliniu, už mažesnę sumą, kodėl dar tuo nepasinaudoti?
Kalbant apie kainas, ar lietuviai linkę išleisti daugiau, ar vis tik yra ta riba, sakykime, iki 10 tūkst. eurų, kokia anksčiau buvo minima? Ar šiuo atveju lietuviai negaili pinigų?
P. Valiukėnas: Statistiškai vidutinė naudoto automobilio kaina kiekvienais metais po truputį kyla, tai tikriausiai parodo, kad ir žmonių galimybės didėja, tačiau vėlgi, viena yra norai, o kita yra galimybės.
Matome, kad dažnu atveju žmogus tikrai norėtų galbūt įsigyti ir naujesnį automobilį, tačiau jį riboja galimybės ir pastebime, kad tada geriau žmogus pasirinks naujesnius metus, mažesnę ridą ir patikrintą, tvarkingą automobilį, negu, tarkime, komplektaciją ar galingą variklį. Tai manau, kad žmonės tikrai praktiškiau renkasi automobilį dabar.
Gana nemažai kalbėta apie skaitmenizacijos procesą ir tikriausiai „Regitra“ turi kuo pasigirti, ypač lyginantis su Vokietijos praktika, kaip įregistruojamos transporto priemonės. Ar „Regitra“ yra numačiusi įgyvendinti dar daugiau naujovių, su kuriomis reikėtų supažindinti ir pačius vairuotojus?
M Navickas: Norėtųsi, aišku, visą laiką gerų žinių, bet negalime labai pasigirti didele ir intensyvia skaitmenizacija. Šiais metais startavo atnaujintas savitarnos portalas, į kurį pamažu perkeliamos elektroninės paslaugos, jau esamos ir šiek tiek patobulinamos, o ką matome perspektyvoje, tai nuo kitų metų turėtų atsirasti galimybė gauti naujų automobilių duomenis.
Manome, kad kelių metų bėgyje tikriausiai atsiras galimybė pasiūlyti ir elektroninę paslaugą registruoti naujus automobilius.
Turite omenyje duomenis apie naujus automobilius, ar ne?
M. Navickas: Taip, apie naujus – dabar keičiamės duomenimis apie naudotus, o ateityje gausime ir apie naujus. Tai leis galvoti apie elektronines paslaugas naujiems automobiliams, o šiaip bendra tendencija yra gana džiuginanti, nes apie 38 proc. registravimo paslaugų klientai gauna internetu, ir tai sudaro beveik 200 tūkst. klientų pasinaudojimų per metus.
Kadangi kalbame apie transporto priemones, tai nesvetima tema, ypač „Regitrai“, yra vairavimo egzaminai. Kokia šiuo atveju tendencija, ar situacija gerėja, nes anksčiau buvo kalbama apie tai, kad situacija iš tiesų bloga?
M. Navickas: Prieš susitikimą paprašiau kolegų iš egzaminų skyriaus pasidalinti šiek tiek statistika. Jie informavo, kad per šių metų šešis mėnesius, lyginant su praėjusiais metais, išlaikomumas padidėjo 3 proc., o iš pirmo karto praktikos egzaminą išlaiko 32 proc. būsimų vairuotojų, tai galima sakyti, kad tas procentas pamažu auga.
Nemažai įvairiomis priemonėmis prisidedame ir mes – inicijavome susitikimus su vairavimo mokyklomis, atkreipėme dėmesį į poreikį stiprinti būsimų vairuotojų paruošimą, ir matome, kad tai pamažu duoda geresnių rezultatų.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
