Bankas pranešė nepakeitęs savo pagrindinės palūkanų normos, kuri šiuo metu sudaro 16 proc., tačiau leido suprasti, kad, jei kainų augimo tempai nesulėtės, ateityje skolinimosi kaina gali būti didinama.
Metinė infliacija šalyje šiuo metu siekia 8,2 proc. ir yra daugiau nei dvigubai didesnė nei centrinio banko nustatytas keturių procentų planinis rodiklis.
„Norint sugrąžinti infliaciją iki planinio rodiklio, ekonomikoje reikės gerokai ilgiau taikyti griežtas pinigines sąlygas“, – paaiškino bankas.
Jis pridūrė, jog viename iš būsimų posėdžių „gali būti svarstoma padidinti pagrindinę normą“.
Pirmiau šią savaitę Centrinio banko valdytoja Elvira Nabiullina sakė toliau sieksianti užtikrinti, kad infliacija sumažėtų iki keturių procentų.
Tačiau bankas penktadienį jokių 2024 m. infliacijos prognozių nepateikė, sakydamas, kad kainų augimas tokį lygį pasieks tik kitąmet.
Po pradinio šoko, kurį sukėlė 2022 m. vasarį prasidėjus plataus masto kariniam Ukrainos puolimui įvestos sankcijos, Rusijos ekonomika atsigavo ir stabiliai augo.
Didėjančios karinės išlaidos skatino ekonomikos augimą, tačiau daugelyje sektorių sukėlė kritinį darbo jėgos trūkumą.
Kariauti buvo pašaukti, iš šalies pabėgo arba šiuo metu klestinčioje ginklų pramonėje įsidarbino šimtai tūkstančių jaunų vyrų.
„Darbo stygius yra vienas iš pagrindinių dalykų, ribojančių gaminamų prekių ir paslaugų išeigos augimą. Darbo rinka toliau traukiasi“, – penktadienį pranešė bankas.
Didžiausios Rusijos kredito institucijos vadovas penktadienį perspėjo, kad, nepaisant žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų apie aukštus augimo rodiklius, kurie pirmuoju ketvirčiu, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sudarė 5,4 proc., Rusijos ekonomikos modelis yra „trapus“.
Valstybinio banko „Sberbank“ vadovo Germano Grefo teigimu, Rusijos ekonomikos augimą lemia vyriausybinės išlaidos, dėl kurių padidėjo atlyginimai ir vartotojai ėmė labiau išlaidauti.
„Tačiau šis modelis yra labai trapus“, – penktadienį kalbėdamas Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume pasakė jis.
„Prekių negausėja, o jų kainos auga. Dėl to darbo našumas ne didėja, bet iš tiesų krenta. O tai ir yra šiandieninį augimo modelį ribojantis veiksnys“, – jo žodžius citavo valstybinės naujienų agentūros.
