Nenorėdami mokėti už maišelius atrado dar vieną gudrybę: štai ką daro

Dalis pirkėjų tokiu atveju nusprendžia už plastikinį maišelį to 1 ct nemokėti, kadangi, jų nuomone, prie bandelių privalėjo būti nemokamų maišelių.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Galutinės sumos jau apvalinamos parduotuvėse – dalis pirkėjų nusivylė dėl plastikinių maišelių kainos

Vasaros stovyklos vaikams: kaina savaitei – didesnė už minimalią algą?

Už 10 ar 12 cm ilgesnę žolę – baudos ir didesni mokesčiai: pasimatuokite, ateina tikrinti

„Kiti popierinius ima nemokamai, tai kodėl aš turiu dabar mokėti vien dėl to, kad popieriniai maišeliai baigėsi? Pirkdamas žuvį ar mėsą juk plastikinį maišelį gauni nemokamai, nes jis ten – būtinas. Tas pats ir su bandelėmis“, – įsitikinęs kaunietis Juozas.

Prekybos tinklai pakomentavo, ką galima daryti prie kepinių neradus nemokamų popierinių maišelių ir kaip dažnai susiduria su vagystėmis.

Maišelių prie kepinių būna ne visada – o ar privalo?

Prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė pripažino, kad popierinių maišelių prie kepinių gali nebūti dėl ką tik praūžusio didelio pirkėjų srauto:

„Tokie atvejai nėra dažni, tačiau kartais dėl didelio pirkėjų srauto darbuotojai nespėja papildyti popierinių maišelių.“

Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė irgi užtikrino, kad tokių atvejų, kai maišelių prie kepinių nėra, pasitaiko išties retai: „Jei dėl didelio pirkėjų srauto maišelių rezervai ir gali ištuštėti, jie greitai papildomi.“

Jai antrino ir prekybos tinklo „Rimi“ atstovė Dalia Čenkienė: „Itin išskirtiniais atvejais pirkėjai popierinių maišelių gali nerasti.“

O Aplinkos ministerija atkreipė dėmesį, kad parduotuvės nėra teisiškai įpareigotos prie kepinių pateikti nemokamus popierinius maišelius, tačiau jos turi užtikrinti, kad vartotojas galėtų saugiai ir higieniškai pasiimti kepinius.

„Tai reiškia, kad pardavėjas privalo sudaryti sąlygas vartotojui apsaugoti maisto produktus nuo užteršimo ir užtikrinti, kad produktas būtų laikomas tinkamai. 

Popieriniai maišeliai dažniausiai naudojami kaip patogesnė ir aplinkai palankesnė alternatyva plastikiniams, tačiau jų prieinamumas priklauso nuo konkrečių parduotuvių pasirinkimo“, – aiškino ministerija. 

Vietoje mokamų maišelių naudoja popierinius?

„Iki“ atstovė paminėjo, kad kepinių skyriuje yra ne viena vieta, kur yra dedami kepiniams skirti maišeliai, tad vienai talpai ištuštėjus greičiausiai maišelių galima rasti visai šalia.

„Maxima“ atstovė patikino, kad kiekvieną rytą prieš atidarant parduotuvę, taip pat ir dienos eigoje darbuotojai popierinius, kepiniams skirtus maišelius papildo:

„Neradus popierinių maišelių, visada raginame kreiptis į parduotuvės darbuotojus.“

Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis komentavo, kad pasitaikyti gali visko, tačiau atvejai, kai prie kepinių nelieka maišelių, nėra dažni:

„Jeigu jų nėra, reikia paprašyti, kad darbuotojai juos padėtų ir tie maišeliai atsirastų.“

Kreiptis į darbuotojus siūlė ir „Rimi“ atstovė.

Tuo metu L. Skersytė pastebi, kad pasitaiko ir atvirkštinių situacijų, t. y., kai „Lidl“ klientai popierinius maišelius panaudoja ir kitiems produktams susidėti: „Visgi tokie atvejai yra reti.“

Plastikinių maišelių vagystės

Pasak Aplinkos ministerijos, aplinkybė, kad kepinių skyriuje nėra popierinių maišelių, nesuteikia pagrindo imti plastikinį nemokamai. 

„Rimi“ atstovė pabrėžė, kad nemokamai dalyti plastikinius maišelius yra draudžiama.

„Todėl dalinti jų nemokamai negalima net ir tuo atveju, jeigu, pvz., duonos skyriuje pritrūksta popierinių.

Džiaugiamės mūsų pirkėjų sąmoningumu, nes nebuvo jokių konfliktinių situacijų dėl to, kad jie nesumokėtų už lengvuosius plastikinius maišelius“, – komentavo D. Čenkienė

„Iki“ atstovė irgi tikino, kad dauguma pirkėjų yra sąžiningi, o sunaudojamų plono plastiko maišelių kiekis mažėja: „Tad drausminimo maišelių klausimu tikrai neprisireikia.“

Anot D. Ryliškio, „Norfa“ kažkokių didesnių problemų tiek su mokamais, tiek su nemokamais maišeliais neturi, kadangi didžioji dalis pirkėjų yra sąžiningi.

„Atsiskaityti už lengvuosius vienkartinius plastikinius maišelius pirkėjai jau yra įpratę, todėl klausimų šiuo atveju nekyla.

Pirkėjais pasitikime ir manome, kad jie atsiskaito už tiek plastikinių maišelių, kiek ir panaudoja apsipirkimo metu“, – komentavo „Lidl“ atstovė.

Vis tik „Maximoje“ pasitaiko vienetinių atvejų, kai pirkėjai pasisavina vienkartinius maišelius.

„Yra buvusi situacija, kai pirkėjai pasisavino visą vienkartinių maišelių ritinį. Tiesa, dažniau tokie atvejai nutikdavo iki 2023 m. liepos 1 d. įstatymo pakeitimo. Dabar tokios situacijos pasitaiko itin retai“, – teigė I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

Kada plastikiniai maišeliai dalijami nemokamai

Aplinkos ministerija primena, kad ploni plastikiniai maišeliai parduotuvėse gali būti duodami nemokamai tik išimtiniais atvejais, kai tai yra būtina dėl higienos ar maisto saugos. T. y. šviežiai mėsai, žuviai ir jų produktams.

Kaip aiškino I. Trakimaitė-Šeškuvienė, šviežią paukštieną, mėsą, žuvį ir jų gaminius į plastikinius maišelius supakuoja darbuotojai, užtikrinant kokybės ir saugumo reikalavimus. 

„Tais atvejais, kai maišelis naudojamas tik dėl pirkėjo patogumo, pvz., riešutams ar saldainiams susidėti, ir jo naudojimas nėra būtinas saugumo ar higienos sumetimais, toks maišelis turi būti apmokestintas“, – pažymėjo ministerija.

Anot jos, iki draudimo nemokamai dalyti plastikinius maišelius įvedimo, „Eurostat“ duomenimis, Lietuva išsiskyrė kaip daugiausia maišelių vienam gyventojui per metus sunaudojanti šalis, t. y. po 271 maišelį.

Ministerija pastebi, kad praėjus 2 metams po draudimo įsigaliojimo gyventojai šių maišelių sunaudoja gerokai mažiau:

„Didžiųjų prekybos tinklų skaičiavimais, pirmaisiais draudimo metais jų naudojimas pastebimai sumažėjo: nuo 30 iki 70 proc., o pirkėjai vis dažniau ėmė rinktis aplinką tausojančias alternatyvas.“

Ar tvarką griežtins ir maišelius brangins?

Paklausta, ar nežadama draudimo griežtinti, pvz., įpareigoti pakelti dabar vos 0,01 euro kainuojančių vienkartinių plastikinių maišelių kainą, Aplinkos ministerija nurodė, kad draudimas jau ir taip pasiteisino:

„Plastikinių maišelių vartojimas sumažėjo, o dalis vartotojų ėmė dažniau naudoti daugkartinius medžiaginius ar popierinius maišelius.“

Ji akcentavo, kad pagrindinis tikslas yra ne bausti ar pasipelnyti, o formuoti tvarius įpročius, skatinti sąmoningą vartojimą ir mažinti aplinkos taršą.

Taigi, jeigu taikoma kaina (kad ir 1 cento) skatina mažinti perteklinį tokių maišelių naudojimą, tai yra įrodymas, kad kainos didinimas nėra reikalingas.

„Jeigu statistika rodytų priešingą rezultatą, reikėtų svarstyti papildomų priemonių numatytą, pvz., didesnės kainos taikymą“, – kalbėjo ministerijos atstovai.