Asociacijos teigimu, bendrovėms trūksta vairuotojų, todėl jos negali vykdyti užsakymų klientams ir dengti finansinių įsipareigojimų bankams.
Šiemet vežėjams buvo suteikta 11,6 tūkst. įdarbinimo kvotų, tačiau jos išnaudotos dar gegužę. Anot „Linavos“, mokami leidimai trečiųjų šalių piliečiams atvykti dirbti į Lietuvą verslininkams kainuoja beveik 2 mln. eurų.
„Tai yra sąmoningas verslo žlugdymas, nes neturėdami darbuotojų verslai negali dirbti. Seimo Ekonomikos komitetas dar gegužės 19 dieną rekomendavo skirti vežėjams papildomai kvotų, nes metinis jų limitas išseko nepraėjus nė pusmečiui. Tuomet ministerijai buvo pavesta priimti tik galutinį sprendimą, tačiau jo, panašu, nebus. Kiekviena uždelsta diena vežėjams – papildomi nuostoliai“, – pranešime sakė asociacijos generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.
Asociacijos viceprezidento Vyto Bučinsko teigimu, dėl vėluojančių kvotų vežėjai yra priversti stabdyti vis daugiau darbų, atidėti užsakymus, vėluoja juos įgyvendinti ir dėl to turi mokėti delspinigius.
„Visa tai tampa vis didesniais keliasdešimt milijonų eurų siekiančiais nuostoliais verslui, kurie kasdien tik didėja. Mažesni ir smulkūs vežėjai, negaudami pajamų, nebeišgali dengti kreditorinių įsipareigojimų bankams, dėl to irgi gresia baudos, delspinigiai“, – sako jis.
Susisiekimo ministerija birželį BNS teigė, kad kvotos turėtų būti didinamos, tačiau tą padaryti turėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Vežėjų nuomone, Lietuvoje kvotos išvis neturėtų būti taikomos, nes nuolat trūksta profesionalių ir tarptautinę kvalifikaciją turinčių vilkikų vairuotojų.
„Sodros“ duomenimis, Lietuvoje sunkiasvorių automobilių vairuotojai yra populiariausia profesija. Legaliai jų dirba beveik 80 tūkst. Tuo metu, pavyzdžiui, parduotuvių pardavėjų tėra tik 57 tūkst.
