Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Rūta pasakojo, kad jos senyvo amžiaus giminaitis pateko į sukčių pinkles.
„Su žmogumi susisiekė neva banko darbuotojas, kuris pranešė, kad jo vardu bendrovėje „SB lizingas“ yra paimta paskola. Žmogus iš karto kreipėsi į policiją, tačiau SB lizingas reikalauja pinigų“, – skundėsi moteris.
Ji apgailestavo, kad nelabai nežino, kur tokiu atveju reikia kreiptis ir ką daryti.
„Matyt, giminaitį kažkas apgavo, žmogus pasitikėjo, o dabar turi problemų. Ar dar galima kažką padaryti, atsisakyti tos paskolos, nes žmogus jos tikrai neėmė?“ – klausė Rūta.
Klientus saugo, bet apgavysčių pasitaiko
„SB lizingas“ generalinis direktorius Mindaugas Valančius tikino, kad įmonė visada siekia užtikrinti klientų saugumą.
„Prieš sudarant vartojimo kredito sutartį klientams būtina pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba tapatybę patvirtinti elektroniniu būdu naudojantis saugiomis elektroninėmis tapatybės patvirtinimo priemonėmis.
Nepaisant šių priemonių, jei asmuo yra praradęs asmens dokumentą ar prisijungimo duomenis prie elektroninės bankininkystės ir apie tai nėra pranešęs atsakingoms institucijoms, egzistuoja rizika, kad sukčiai gali tuo pasinaudoti“, – įspėjo įmonės vadovas.
Lietuvos bankų asociacija irgi komentavo, kad norėdami gauti paskolą nuotoliniu būdu, gyventojai pirmiausiai turi elektroniniu būdu kredito įstaigai pateikti pasirašytą paraišką.
„Pasirašoma kvalifikuota priemone, tokia kaip Smart-ID, Mobile-ID ir kt. Kai kredito įstaiga nusprendžia gyventojui suteikti paskolą, sutartis pasirašoma interneto banke. Jeigu į kredito įstaigos skyrių dėl paslaugos atvykstama gyvai, klientai identifikuojami pagal asmens dokumentą“, – nurodė asociacija.
Pataria nedelsiant kreiptis dėl apgavystės
M. Valančius pastebėjo, kad neteisėti asmens duomenų panaudojimo atvejai yra reti.
„Tačiau vis tik įvykus tokiai apgavystei žmogus turėtų nedelsiant kreiptis į mus ir būtinai į teisėsaugą dėl neteisėto jo asmens duomenų panaudojimo. Kiekvieną atvejį nagrinėjame ir vertiname individualiai, atsižvelgdami į visas aplinkybes“, – komentavo M. Valančius.
Pasak Lietuvos bankų asociacijos, pasitaiko atvejų, kai sukčiai svetimu vardu elektroniniu būdu bando gauti vartojimo kreditą.
„Kredito įstaigos turi vidinių saugiklių, kurie leidžia užkirsti kelią daugumai tokių atvejų, tačiau svarbu, kad ir patys gyventojai nevestų savo Smart-ID ar Mobile-ID PIN kodų jei neinicijavo ar yra neįsitikinę dėl atliekamos operacijos, jų neperduotų kitiems asmenims.
Saugoti privalu visus savo duomenis. Ypatingai asmens kodą, Smart-ID, Mobile-ID PIN kodus, jokiu būdu jų nevesti į trumposiomis SMS žinutėmis gautas nuorodas. Būtina saugoti ir fizinius daiktus – mobilųjį telefoną, asmens dokumentą“, – įspėjo bankų asociacija.
Anot jos, jeigu asmuo įtaria, kad jo vardu bandoma pasiskolinti pinigų, turėtų nedelsiant kreiptis bendruoju kredito įstaigos numeriu.
Būtina saugoti asmens dokumentus ir duomenis
Anot M. Valančiaus, siekiant užtikrinti asmens duomenų apsaugą, primygtinai rekomenduojama klientams saugoti savo asmens dokumentus.
„Jungiantis prie elektroninės bankininkystės sistemų svarbu naudoti dviejų žingsnių autentifikaciją, kuri leidžia sumažinti riziką praradus asmens duomenis. Pasitaiko, kad klientai patys dėl neatsargumo atskleidžia savo duomenis sukčiams, pavyzdžiui, prisijungę prie fiktyvių interneto svetainių, susidomėję nerealiomis nuolaidomis.
Kai kuriais atvejais imituojamos net ir gerai žinomų paslaugų teikėjų svetainės. Klientus raginame būti budriais visuomet, kai reikia pateikti asmens duomenis ar patvirtinti savo tapatybę“, – įspėjo M. Valančius.
Sukčiai apgaudinėja kasdien
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) duomenimis, 2024 m. I pusm. buvo gautas 151 pranešimas apie asmens duomenų saugumo pažeidimus (ADSP), kurių metu paveiktų asmenų skaičius sudarė 402 446. Tokiu pačiu laikotarpiu pernai buvo gauta 130 pranešimų, o paveiktų asmenų skaičius siekė 328 929.
„Beveik kasdien įvyksta vienokio ar kitokio masto asmens duomenų saugumo pažeidimai, kurie potencialiai sukelia gyventojams nemenką riziką. Pasinaudoję kitų asmenų duomenimis sukčiai gali prisiimti kreditų, įgyti brangių daiktų, ištuštinti bankų sąskaitas, – komentavo „Creditinfo Lietuva“ Teisės skyriaus vadovė Dovilė Krikščiukaitė.
Ji pataria saugoti savo asmens duomenis, jų neviešinti socialiniuose tinkluose ir kitur.
Be to, gyventojai, kurie nerimauja, kad jų vardu be jų žinios nepasiskolintų kiti asmenys, gali pasinaudoti Lietuvos banko paslauga „Stop vartojimo kreditams“. Tai galimybė įsirašyti į Lietuvos banko administruojamą sąrašą ir negauti vartojimo kreditų.
Visos vartojimo kreditus Lietuvoje teikiančios bendrovės (bankai, kredito unijos, tarpusavio skolinimo platformų operatoriai, it kt.), prieš sudarydamos vartojimo kredito sutartį, privalo patikrinti, ar asmens nėra šiame sąraše. Paprasčiausias būdas įsirašyti į šį sąrašą – elektroniniu būdu prisijungus per elektroninius valdžios vartus“, – patarė specialistė.
