Dar pernai rudenį tuometinė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė registravo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo projektą, pagal kurį iš esmės būtų keičiama eismo įvykių nustatymo tvarka.
Kitaip tariant, jei vairuotojai patektų į techninį eismo įvykį, kurio metu niekas rimčiau nenukentėtų, avarijos kaltininką nustatytų ne policijos pareigūnai, bet patys draudikai.
Tiesa, jei dėl eismo aplinkybių nebūtų sutariama, policija galėtų užfiksuoti eismo įvykio vietą, kitus duomenis (nuotraukas, schemą ar pan.) ir šią informaciją perduoti draudikams.
Taigi, būtent draudikai, o ne policija vėliau aiškintųsi, kas buvo kaltas dėl sukelto eismo įvykio, taip pat ir nustatytų, kokią žalą patyrė vairuotojai.
Nors draudikų atstovai tokį pasiūlymą peikia, kai kurie valdžios atstovai sako, kad nauja tvarka iš tiesų galėtų būti svarstoma.
Sutaupytus pinigus žada skirti pareigūnams
Dar rudens sesijos metu tokiems buvusios ministrės inicijuotiems pakeitimams Seimas pritarė, tad liko svarstymas ir priėmimas.
Naujienų portalui tv3.lt politikė A. Bilotaitė sakė, kad tikisi ir kitų politikų palaikymo, jog tokia idėja būtų galiausiai įgyvendinta.
„Tai gera proga valdantiesiems parodyti, kad ne tik žodžiais, bet ir reikalingais sprendimais jie palaiko mūsų pareigūnus bei siekia stiprinti statutines tarnybas nesibaigiančių grėsmių akivaizdoje“, – kalbėjo politikė.
Jei draudikai patys pradėtų aiškintis, kas buvo kaltas techninio eismo įvykio metu, pasak A. Bilotaitės, tai leistų ne tik sumažinti policijai tenkantį perteklinį krūvį, bet ir leistų sutaupyti 1,5 mln. eurų, kurie, pavyzdžiui, galėtų būti skiriami pareigūnų algoms didinti.
„Dėl pasikeitusios saugumo situacijos policijai šiandien tenka papildomų iššūkių ir naujų užduočių. Todėl svarbu atlaisvinti mūsų pareigūnus nuo tų funkcijų, kurios nėra tiesiogiai susijusios su policijos veikla.
Šiuos pakeitimus parengiau išsamiai aptarusi situaciją su pačiais pareigūnais, išanalizavus esamas policijos funkcijas ir užsienio šalių praktiką“, – paaiškino A. Bilotaitė.
Anot parlamentarės, Vengrijoje, Rumunijoje, Serbijoje irgi galioja tokia tvarka, kaip ir Lietuvoje, t.y. kai eismo įvykio kaltininką vis dar nustato policija.
„Tačiau dauguma Europos šalių nuėjo kitu keliu, palikdamos policijai jos svarbiausią misiją – užtikrinti viešąjį saugumą“, – teigė A. Bilotaitė.
Projekto aiškinamajame rašte parlamentarė teigia, kad tokiose valstybėse kaip Liuksemburgas, Nyderlandai, Belgija, Ispanija, Austrija, Suomija policija atvyksta į eismo įvykio, kurio metu nenukentėjo žmonės, vietą, tik išimtinais atvejais, pvz., kai reikia reguliuoti eismą.
Jei vairuotojai nesutaria, atvykę pareigūnai gali padėti jiems užpildyti deklaracijas arba patys užfiksuoja eismo įvykį.
Tuo metu Švedijoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Suomijoje, Liuksemburge, Estijoje, Airijoje eismo įvykio kaltininką tokiais atvejais nustato draudimo įmonė, Portugalijoje, Maltoje, Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje – draudimo įmonė arba teismas.
Klausimų daugiau nei atsakymų?
Koreguoti dabar taikomą praktiką dėl eismo įvykių nustatymo siūlo ir valdančiosios Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai – parlamentaras Tomas Tomilinas bei Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.
Tiesa, jų siūlymas – įstatymiškai įpareigoti į avariją patekusius vairuotojus kuo skubiau atlaisvinti važiuojamąją kelio dalį ir tik tada pildyti eismo įvykio deklaracija (jei sutariama dėl įvykio kaltininko).
Politikų įsitikinimu, tai leistų sumažinti spūstis didmiesčiuose, o šis siūlymas ant darbotvarkės stalo turėtų atsidurti jau pavasario Seimo sesijoje.
T. Tomilinas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad šiuo atveju A. Bilotaitės siūlymas dėl to, kas nustatytų eismo įvykio kaltininką, irgi galėtų būti svarstomas.
Tačiau politikas taip pat atkreipia dėmesį, kad ši A. Bilotaitės idėja kol kas turi „daugiau klausimų nei atsakymų“.
„Siūlymą leisti policijai netirti smulkių avarijų galime svarstyti, nors kol kas yra daugiau klausimų nei atsakymų, kaip realiai tai veiks“, – komentavo T. Tomilinas.
Pasak jo, kad į juos būtų atsakyta, sprendimų bus ieškoma kartu su Vidaus reikalų ir Teisingumo ministerijomis.
„Esminis klausimas, kaip mes užtikrinsime korupcijos prevenciją, ar Specialiųjų tyrimų tarnyba turės įgaliojimą tirti situacijas, nes praktiškai mes leisime draudikams vykdyti viešąsias funkcijas“, – svarstė Seimo narys.
Draudimas vairuotojams pabrangtų?
Naujienų portalui tv3.lt dar pernai rudenį Transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo departamento direktoriaus pavaduotojas Eligijus Oršauskas A. Bilotaitės siūlymui žėrė priekaištus.
„Visų pirma tai apsunkins nukentėjusių asmenų galimybę gauti išmoką laiku, kadangi tai apsunkins žalų administravimo procesus“, – kalbėjo E. Oršauskas.
Pasak pašnekovo, jeigu kiltų ginčas tarp vairuotojų įvykus eismo įvykiui, draudikams atlikti tyrimą būtų gana sudėtinga, nes tam nėra didelių techninių galimybių.
Tuo metu pareigūnai, kaip teigė E. Oršauskas, turėdami galimybę apklausti liudytojus, išgirsti jų parodymus, taip pat pamatyti vaizdo kameromis užfiksuotas eismo įvykio aplinkybes, gali aiškiai nubraižyti eismo įvykio schemą ir galiausiai atlikti pilnavertį tyrimą.
„O šiuo atveju, jeigu kiltų ginčytina situacija, tikėtina, kad kiekvienas iš eismo įvykio dalyvių laikys save nukentėjusiu ir kreipsis į tariamo kaltininko draudimo bendrovę.
Tačiau kyla klausimas, ar draudimo bendrovės galės objektyviai įvertinti, kas yra atsakingas už sukeltą eismo įvykį, nes bus duodami bus duodami skirtingi parodymai?“ – kalbėjo E. Oršauskas.
Be to, pasak jo, gali kilti ir tokių situacijų, kai avarijos kaltininku pripažintas asmuo nesutiks su priimtu sprendimu ir galiausiai sieks įrodyti savo tiesą teisminiu keliu. O dėl to teisminė sistema esą būtų dar labiau apkraunama.
„Privalomojo draudimo įstatyme taip pat yra numatyta galimybė, kad fiziniai asmenys, kaip nukentėjusieji, gali kreiptis į Lietuvos banką ir ten teikti skundą dėl draudiko veiksmų.
Tad, tikėtina, kad šiai institucijai taip pat būtų pateikiama daugiau skundų, t.y. skundų, kurie kyla tik dėl to, kad yra sudėtinga arba neįmanoma nustatyti visų eismo įvykio aplinkybių, nes draudikams tiesiog trūksta tų priemonių, įrankių, kad tai būtų atlikta“, – svarstė jis.
E. Oršauskas neatmeta, kad tam tikrais atvejais galėtų išlįsti ir piktnaudžiavimo atvejų.
„Mes, kaip biuras, atlyginame žalą už neapdraustus vairuotojus. Tad matome spragą, kad tariamas kaltininkas, kuris nebūna apsidraudęs įvykio metu, gali bandyti piktnaudžiauti – neteikti parodymų, nereaguoti į pranešimus, kad būtų pateikti paaiškinimai dėl eismo įvykio“, – kalbėjo pašnekovas.
Tuo metu advokatas, Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas svarstė, kad tokioje situacijoje, kai vairuotojai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, draudimo bendrovė tarsi atliktų ne tik pareigūnų, bet ir teisėjų vaidmenį.
Tad visa tai prilygtų, kaip teigė R. Jokubauskas, užkoduotam interesų konfliktui. Mat draudimo bendrovės, tirdamos įvykio aplinkybes, būtų šališkos.
„Turėtumėme užkoduotą interesų konfliktą ir labai tikėtina, kad galiausiai ginčai persikeltų į teismus. Taigi tokiu būdu teisminė sistema būtų dar labiau apkraunama“, – kalbėjo pašnekovas.
Teisininkas sako, kad straipsnių pakeitimo projekto rengėjai neįvertino kitų galimų problemų, kurios esą galėtų kilti įsigaliojus numatomiems pakeitimams.
„Akivaizdu, kad šiuo atveju galvojama, kaip išspręsti vienintelę problemą, t.y. kaip sumažinti darbo krūvį pareigūnams. Tačiau neįvertinama, kad po atliktų korekcijų gali kilti naujos problemos, kurios akivaizdžiai projekto autorių nejaudina.
Bet tai turėtų jaudinti asmenis, kurie veikia valstybės vardu. Ir todėl pats protingiausias būdas būtų tiesiog atmesti šitą projektą“, – svarstė R. Jokubauskas.
Jei nutiktų taip, kad toks siūlymas gautų pritarimą Seime, pašnekovo teigimu, tikėtina, kad dėl to nukentėtų ir vairuotojai.
„Draudimo bendrovėms būtų užkraunamas papildomas darbo krūvis. Norėdamos tai kompensuoti, tikėtina, draudimo įmokos galėtų pabrangti. Tad nei teisinės, nei ekonominės logikos šiame siūlyme nėra“, – neabejojo advokatas.
Pašnekovas E. Oršauskas antrina, kad atmesti tokio scenarijaus dėl draudimo įmokų pabrangimo tikrai nereikia.
„Vertinant tai, kad procesai galimai taptų sudėtingesni, [draudikams] reikėtų papildomų darbuotojų, kad tie tyrimai būtų atlikti. Taigi tikėtina, kad ir įmokų kaina galėtų didėti“, – sakė jis.
Siūloma, kad naujos įstatymo nuostatos dėl eismo įvykių nustatymo galėtų įsigalioti 2025 m. liepos 1 d.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
