„Lietuvos draudimo“ duomenimis, šiame transporto mazge praėjusiais metais buvo užfiksuoti 96 eismo įvykiai. Taigi, vidutiniškai kas ketvirtą dieną.
Per metus jame patirtų nuostolių suma taip pat buvo didžiausia ir siekė 132 tūkst. eurų arba vidutiniškai beveik 1,4 tūkst. eurų vienam eismo įvykiui.
Kitos dvi sostinės žiedinės sankryžos, išsiskiriančios dideliu registruotų avarijų skaičiumi, yra vadinamasis buvusio Pedagoginio universiteto žiedas (T. Narbuto g., Konstitucijos pr., Geležinio Vilko g.) ir Olandų žiedas Antakalnyje (T. Kosciuškos g., Antakalnio g., Olandų g.). Juose praėjusiais metais nutiko, atitinkamai, 44 ir 27 registruoti eismo įvykiai, rodo draudimo bendrovės duomenys.
Pasak Giedriaus Petriko, „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovo, ši pačių avaringiausių transporto žiedų trijulė nesikeičia jau keleri metai, todėl vairuotojai judėdami jų prieigose ir pačiuose žieduose turėtų būti itin dėmesingi ir atidūs.
„Savanorių žiede nutikusios avarijos sudaro kone pusę iš visuose sostinės transporto žieduose fiksuotų eismo įvykių, tad šį žiedą galima vadinti daugiausiai iššūkių vairuotojams keliančia transporto jungtimi Vilniuje.
Šis žiedas yra ypatingai apkrautas – prieigose į jį įsiliejančiose gatvėse, o ne retai ir pačiame žiede nuolat besiformuoja transporto spūstys, eisme dalyvauja nemažai sunkiasvorių transporto priemonių, krovininių vilkikų, viešojo transporto priemonių. Todėl vairuotojams būtina laikytis saugaus atstumo, nedaryti pavojingų manevrų, laikytis eismo žymėjimo ir ženklų“, – sako G. Petrikas.
Savanorių pr. žiede buvo fiksuota ir didžiausią žalą sukėlusi avarija – gruodžio mėnesio pabaigoje įvykusios avarijos metu padaryti nuostoliai siekia 12 tūkst. eurų, rodo draudimo bendrovės duomenys.
Pasak eksperto, priežastys, dėl kurių žiedinėse sankryžose įvyksta avarijos, yra kelio ženklų ir žymėjimo nesilaikymas, pavojingas manevravimas ir saugaus atstumo nesilaikymas. Nors transporto priemonių greičiai dažniausiai būna nedideli, tačiau net ir trumpas dėmesio praradimas gali baigtis susidūrimu su kita transporto priemone.
„Klientų kreipiniuose dėl nuostolių, patirtų transporto žieduose, atlyginimo neretai matome panašias eismo įvykio aplinkybes. Dažniausios iš jų – įvažiuojant į žiedą buvo stebimas eismo srautas žiede, o ne priešais esančio automobilio judėjimas, ir šiam netikėtai sustojus įvyksta susidūrimas. Taip pat neretai dėl pasirinkto neteisingo įvažiavimo į žiedą vairuotojai supanikuoja, ieško išeities, kaip iš jo išvažiuoti jam reikiama kryptimi, ir ima pavojingai manevruoti žiede, kerta ištisines juostas taip sukeldami avarines situacijas“, − komentuoja G. Petrikas.
Draudimo ekspertas atkreipia dėmesį, kad žiedinė sankryža dažnai sukelia stresą mažiau patyrusiems ar nežinantiems vietovės vairuotojams. Todėl jiems patartina stebėti kitus eismo žiedu važiuojančius vairuotojus, įvertinti galimus jų veiksmus. Žieduose neatidžius vairuotojus neretai „medžioja“ ir sukčiai.
„Analizuodami dirbtinai sukeltų eismo įvykių atvejus matome, kad sukčiaujantys vairuotojai dažnai suteikia pirmumo teisę kitam vairuotojui, nors ja turėtų pasinaudoti patys – trumpai stabteli, praleidžia vairuotoją ir tada specialiai sukelia avariją. Todėl svarbiausia taisyklė važiuojant žiedinėje sankryžoje – visuomet stebėti kelių ženklinimą ir jo laikytis“, − pabrėžia G. Petrikas.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, 2024 m. sostinės žiedinėse sankryžose iš viso įvyko daugiau nei 200 avarijų, kurių metu bendra patirtų nuostolių suma sudarė 319 tūkst. eurų.
Jie sugriovė Vilniaus eismą!
