Kauno miesto savivaldybės paskelbtame pranešime rašoma, kad pasirinkta nestandartinė prevencinė priemonė žymėti kelio atkarpas šalia pėsčiųjų perėjų rombo figūromis pasiteisino su kaupu – per metus nukentėjusiųjų sumažėjo beveik perpus.
„Pėsčiųjų perėjose per pirmąjį praėjusių metų pusmetį buvo sužeisti 52 kauniečiai. Pradėjus pėsčiųjų perėjas žymėti rombais, šįmet šis skaičius sumažėjo beveik per pusę – iki 28. Iš jų tik 4 nelaimės įvyko rombais pažymėtose perėjose“, – cituotas Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.
Visgi, analogų neturintis Kauno miesto savivaldybės sprendimas susilaukė ir valstybinių įstaigų dėmesio. Pasak Susisiekimo ministerijos Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Dalios Perednienės, toks savivaldybės sprendimas nėra priimtinas, kadangi tai gali trikdyti eismo dalyvius ir kelti kritines situacijas keliuose.
„Vertinant Kauno mieste naudojamą rombo formos horizontalųjį ženklinimą, svarbu paminėti, kad jis nėra numatytas Kelių eismo taisyklėse (KET), todėl tai laikytina papildoma nereglamentuota horizontaliojo ženklinimo priemone. Ši priemonė vizualiai yra panaši ir gali būti painiojama su KET nustatytu pirmumo kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, gali būti laikoma jo horizontaliojo ženklinimo atitikmeniu ar kitaip interpretuojama KET kontekste. Tokiu atveju kyla grėsmė, kad dėl minėto ženklinimo gali sudaryti konfliktinės situacijos eisme ir kilti grėsmė eismo saugai“, – teigia D. Perednienė.
Dėl šių priežasčių Susisiekimo ministerija Kauno miesto savivaldybės atstovus ragina atsisakyti šio sprendimo, siekiant užtikrinti saugaus eismo laikymąsi.
„Kauno mieste naudojamo rombo formos horizontaliojo ženklinimo veiksmingumas nėra pagrįstas jokiais tyrimais, nėra vienodai suprantamas eismo dalyviams ir gali juos klaidinti, Susisiekimo ministerija siūlo Kauno miesto savivaldybei atsisakyti šio ženklinimo naudojimo Kauno gatvėse“, – pastebi D. Perednienė
Kauno savivaldybės atstovai laikosi savo nuomonės
Ministerijai nuogąstaujant dėl naujo kelio ženklinimo naudojimo keliuose, Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius pabrėžia, kad toks simbolis yra pasirenkamas ir kitose valstybėse, o fiksuojami rezultatai parodo „gerąją praktiką”.
„Nors rombo simbolis nereglamentuotas KET, tačiau naudojamas kitose valstybėse kaip įspėjamasis simbolis prieš pėsčiųjų perėjas, todėl atsižvelgiant į kitų šalių gerąją praktiką, šis simbolis naudojamas ir Kaune. Kaip matome iš statistikos – sužeistųjų pėsčiųjų perėjose sumažėjo kone dvigubai, tad tendencijos džiugina“, – įsitikinęs M. Matusevičius.
Vilniuje prevencinės priemonės tapo legaliomis
Vilniaus miesto savivaldybė jau anksčiau pradėjo ženklinti pėsčiųjų perėjas „Apsaugok mane” simboliais, be to, kelio atkarpos žymimos ir kitais simboliais, kurie, nors anksčiau ir nebuvo reglamentuojami Kelių eismo taisyklėse, vėliau buvo įtvirtinti teisiškai.
„Vilniaus miesto savivaldybė viena pirmųjų prieš pėsčiųjų perėjas pradėjo ženklinti „Apsaugok mane“ akcijos simboliais. Kasmet paženklinama daugiau nei 240 pėsčiųjų perėjų. Tokios priemonės skatina vairuotojų atidumą kelyje, todėl ir ateityje planuojame jas taikyti.
Taip pat savivaldybė gatvėse įgyvendino ir 4+, elektromobilių, geltonų linijų simbolių ženklinimą, kurie nebuvo reglamentuoti Kelių eismo taisyklėse. Šiam ženklinimui pasiteisinus, Susisiekimo ministerija papildė Kelių eismo taisykles“, – pastebi Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo valdymo poskyrio vedėjas Eduardas Garbovskis.
Didieji miestai panašios praktikos atsisako
Pasak Panevėžio miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus specialistės Astos Sarapienės, savivaldybės atstovai apie panašią galimybę naudoti savitus simbolius kelio atkarpose neplanuoja.
O štai Klaipėdos miesto savivaldybės Informavimo ir e. paslaugų skyriaus viešųjų ryšių specialistas Vitalijus Čiapas teigia, kad nors tarp miesto atstovų buvo iškilusios diskusijos, tačiau tokių prevencinių idėjų teko atsisakyti nepritarus kelių policijai.
„Klaipėdoje dėl tokio žymėjimo buvo diskutuota su uostamiesčio kelių policija. Jai nepritarus, tokia priemonė nebesvarstyta“, – sako V. Čiapas.
Šiaulių miesto savivaldybės Bendrųjų reikalų skyriaus vyr. specialistas Vitalis Lebedis taip pat teigia, kad tokia praktika mieste kol kas nėra pasitelkiama, kadangi panašus ženklinimas yra naudojamas kitur.
„Šiaulių mieste rombais žymimos tos sankryžos ir vietos, kur automobiliams sustoti (stovėti) draudžiama pagal KET Nr. 1.32. Rombų žymėjimo tose kelio atkarpose, kur intensyviai juda pėstieji, kol kas nenaudojame“, – pastebi V. Lebedis.
Kauno miesto savivaldybė žada ir toliau naudoti rombo formos ženklinimą miesto keliuose. Manoma, jog per šią vasarą naujais simboliais bus pažymėtos ir kitos nepaženklintos Kauno pėsčiųjų perėjos.
Naujieji rombo formos simboliai Kaune yra naudojami iki pėsčiųjų perėjos likus 30–15 metrų.
Kol kas rombo simbolis nėra reglamentuotas Kelių eismo taisyklėse, tačiau daugelyje pasaulio šalių naudojamas kaip įspėjamasis simbolis.
