„Pirmas dalykas yra brangstantys energetikos resursai: trūksta lyderystės valdant situaciją vandentvarkos sektoriuje, tikrai niekas nenori perkelti naštos ant vartotojų pečių“, – trečiadienį vykusio renginio metu žurnalistams sakė naujai įsteigtos asociacijos „Vandens jėga“ vadovas Marius Švaikauskas.
„Vienas iš pagrindinių dalykų yra kainos regionuose ir miestuose. Kodėl naudodami tą patį požeminį vandenį skirtingi miestai ar jų gyventojai turi mokėti tris kartus daugiau?“, – kalbėjo jis.
Naujai įsikūrusi asociacija „Vandens jėga“ paskelbė pirmiausiai sieksianti spręsti dvi vandentvarkos sektoriui aktualias problemas.
Brangstančių energetinių resursų kompensavimą vandentvarkos įmonėms, kad ženkliai išaugę elektros energijos kaštais nebūtų perkelti tik ant vartotojų pečių. Asociacija sieks ir didesnio teisingumo vandens kainodaroje. Šiuo metu geriamojo vandens kaina už kubinį metrą šalyje gali skirtis net kelis kartus.
Tačiau asociacija pabrėžia, kad peržiūrint vandens kainas šalyje sieks kad pertvarkant vandentvarkos įmones nebūtų nueita lengviausiu keliu tiesiog paimant iš didesnių ir sėkmingesnių ir atiduodant ne tokiems sėkmingiems. Būtų vykdomas ne aklas geografinis ar priverstinis stambinimas, o skatinamas vandentvarkos įmonių apsijungimas, panaudojant Vandentvarkos fondą.
Numatytas vandens tarifo diferencijavimas, kai tarkime gyventojai į kurių ūkį daugiausia investuojama ir vandentvarkos įmonė tam ūkiui kelti patiria daugiausiai sąnaudų ir mokėtų už vandenį daugiausiai. Didesnis teisingumas vandens kainoje anaiptol nereiškia aklą kainų suvienodinimą visiems miestams, didžiųjų miestų vandentvarkos įmonėms prisiimant didžiausią finansinę naštą.
„Sektorius yra sustojęs, laikas prisiimti lyderystę ir atsakomybę pokyčiams. Jau dešimtmetį Aplinkos ministerija stengiasi pastumti šį sektorių į pasikeitimą ir tuo labiausiai atspindime tą dalyką. Esame pasiruošę kalbėtis, esame pasiruošę pokyčiams ir priimame atsakomybę, kad tie pokyčiai būtų tik klientams į gerą“, – teigė M. Švaikauskas.
Pasak atstovo, iš asociacijos „klientui nauda turėtų būti, kad tos kainos turėtų būti prieinamos visiems ir regionai neturėtų mokėti tris kartus daugiau už tą patį vandenį“.
To pasiekti bus bandoma bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija. Asociacija turėtų teikti siūlymus, inicijuoti vandentvarkos sektoriaus pertvarkymą, modernizavimą, užsiimti pažangių technologijų diegimo skatinimu.
Taip pat, atstovų teigimu, bus bendradarbiaujama su mokslo institucijomis, aukštosiomis ir profesinėmis mokyklomis, siekiant didinti vandentvarkos specialisto profesijos patrauklumą.
Asociaciją įkuriantį memorandumą pasirašė įmonės „Vilniaus vandenys“, „Kauno vandenys“ ir „Klaipėdos vanduo“. Jos kartu aptarnauja daugiau nei 1 mln. šalies gyventojų.
2022 metais didžiųjų miestų vandentvarkos įmonės jau bendradarbiavo „Vanduo – gyvenimas. Dalinkis“ iniciatyvoje. Joje bendrovės nuo birželio skatino dažniau rinktis vandenį iš čiaupo, miestuose įrengė geriamojo vandens stoteles.
„Džiaugsmo teikia tai, kad įmonės pradėta kampanija paskatino didžiąsias vandentvarkos įmones ieškoti ir surasti būdų, kaip užtikrinti, kad pokyčiai nesustotų, jie šalies miestuose tęstųsi toliau ir įgautų dar didesnį pagreitį“, – pasakojo „Vilniaus vandenų“ vadovas Saulius Savickas.
Pasak jo, prie kampanijos prisijungė per 80 skirtingų verslų, veikiančių aštuoniuose šalies miestuose ir rajonuose.
Asociacijos „Vandens jėga“ pristatymo metu savo pasirodymą „ru/I/n“ atliko menininkė Monika Dirsytė, ji renginio metu iki 20 val. bėga maratoną.
Anot kūrėjos, tokiu pasirodymu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį, į skubančią, vartotojišką kultūrą, aplinkos būklę, kiekvieno žmogaus kasdienius pasirinkimus.
