Seimas priėmė svarstyti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisą.
Bendru sutarimu parlamentarai po pateikimo pritarė jau 58-ai išimčiai, kada ir kokios pajamos neapmokestinamos GPM.
Tai būtų darbuotojo pagal pasirinkimo sandorius iš darbdavio ar su juo susijusio asmens nauda, gauta įsigijus akcijų neatlygintinai ar už lengvatinę kainą, jeigu akcijos įsigyjamos ne anksčiau kaip po 3 metų nuo teisės į pasirinkimo sandorį suteikimo.
Paprastai tariant, jeigu darbdavys duotų darbuotojui įmonės akcijų, kurios šio nuosavybe taptų po 3 metų, už tai nereikėtų mokėti nei GPM, nei „Sodros“ įmokų.
Sprendžiant iš projekto aiškinamojo rašto, panaši lengvata galioja daugelyje ES valstybių. Įtvirtinus ją ir Lietuvoje, būtų sudarytos geresnes galimybes pritraukti kvalifikuotų darbuotojų į komandą, užsitikrinti jų lojalumą ir taip juos motyvuoti bei didinti įmonės veiklos efektyvumą.
„Darbuotojai, kurie jaučiasi prisidedantys prie įmonės sėkmės, gauna ne tik finansinę naudą iš įmonės vertės didėjimo, bet kartu tampa įmonės akcininkais ateityje. Pasirinkimo sandoris yra darbuotojų motyvavimo priemonė, nes įmonės finansiniai rezultatai, augimas ir plėtra yra sietini su darbuotojo valdomų akcijų verte, o tai lemia darbuotojo efektyvumą ir produktyvumą darbe“, – aiškina įstatymo iniciatoriai.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė paaiškino, kad priėmus tokį įstatymą kai kas galėtų sutaupyti nemažai mokesčių.
Jos teigimu, jei darbuotojas gauna bet kokią naudą iš darbdavio ar su juo susijusio asmens, tai laikoma pajamomis natūra. Joms taikomi tokie patys mokesčiai kaip darbo užmokesčiui: 20 proc. GPM, 19,5 proc. „Sodros“ įmokų ir kt. – iš viso 41–44 proc.
Anot asociacijos vadovės, dažnai pasitaiko, kai darbdavys darbuotojui suteikia beprocentę (arba su mažomis palūkanomis) paskolą, leidžia be atlygio arba su žemesne kaina naudotis įmonės turtu, pvz. nekilnojamu turtu. Kaip ir šiais atvejais, akcijos darbuotojams dabar būtų apmokestinamos, o siūloma pataisa nuo mokesčių atleistų.
„Tokia GPM įstatymo lengvata sudarys sąlygas atlikti didelės vertės išmokas įmonės darbuotojams per įmonės akcijas, nemokant jokių mokesčių arba sumažinant galutinius mokesčius naudos gavėjui“, – komentavo D. Čibirienė.
Ji paskaičiavo, kiek būtų galima sutaupyti, jei pataisa būtų priimta. Pvz., kitąmet įmonė už 1 eurą darbuotojui duoda akcijų paketą, kurio vertė yra 100 tūkst.. eurų, o 2024 ji išauga iki 300 tūkst. mln. eurų.
Jei tuomet darbuotojas išeina iš darbo ir už tokią kainą akcijas parduoda atgal įmonei, už gautas pajamas jis sumokės 15 proc. GPM (arba 20 proc. už sumą, kuri viršys 120 vidutinių atlyginimų).
Tačiau jeigu įmonė 300 tūkst. eurų darbuotojui mokėtų kaip darbo užmokestį, tai nuo šios sumos tektų mokėti ne tik GPM, bet ir „Sodros“ įmokas, iš viso 41–44 proc. nuo visų pajamų. Dėl to faktinės gyventojo pajamos būtų 30–24 proc. mažesnės.
Asociacijos vadovės vertinimu, kitas pataisos privalumas būtų tas, kad įmonės akcijų turintis darbuotojas galėtų jų neparduoti ir už jas gauti dividendus, už kuriuos taip pat mokamas tik 15 proc. GPM, o ne tie patys 41–44 proc. visų mokesčių.
„Didysis verslas, kuris galės sau tai leisti, gaus puikų įrankį kaip susimažinti darbo užmokesčio apmokestinimą. Mažasis kažin ar tai galės pritaikyti, nes darbuotojams atiduodamų akcijų kiekis neturėtų būti lemiamas“, – aiškino pašnekovė.
Vis dėlto ji abejojo, ar tokie mokesčių keitimai padeda visai mokesčių sistemai:
„Šiaip paėmus yra blogai, kad tiek daug išimčių, nes atsiranda nelygybė mokesčiuose, kada vieni jomis naudojasi, o kiti ne. Kuo daugiau išimčių, tuo sudėtingesnis įstatymų suvokimas ir tuo daugiau galimybių pabėgti nuo mokesčių.“
