„Yra labai svarbu, kad ši situacija niekaip nepaveiktų kaupiančiųjų (pensijų fonduose – BNS) žmonių lūkesčių“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė Monika Navickienė.
„Ir čia yra ir pačių fondų atsakomybė – prognozuoti bet kokį, net mažiausią galimą nuostolį pensijų kaupėjams. Investuotos lėšos, mano įsitikinimu, turi grįžti su visa tikėta grąža, ne tik tai, kas buvo investuota. Manau, kad ir kontroliuojančios institucijos tą prižiūrės, ir atsakomybė, tikiu, yra jaučiama pačių tų fondų, ir pensijų fondų dalyviai nepajus šito vieno atvejo“, – pridūrė ministrė.
M. Navickienė taip pat pabrėžė, kad pensijų kaupimo sistemoje reikalingi pokyčiai ir jie greitai bus pasiūlyti, pavyzdžiui, liberalizuoti lėšų atsiėmimą iš pensijų fondų.
„Antros pakopos pensijų kaupime pokyčiai yra reikalingi. Ministerija taip pat siūlo tam tikrus pokyčius – padidinti minimalią ribą iki vienkartinės išmokos dydžio, pailginti laikotarpį, per kurį žmonės, automatiškai įtraukiami į sistemą, galėtų atsisakyti kaupti – kad jie galėtų atsisakyti bent tris mėnesius po to, kai bus įtraukti, kai gaus sumažintą atlyginimą ir pamatys, kad tikrai yra įtraukti į kaupimą“, – kalbėjo ministrė.
Kita vertus, M. Navickienės teigimu, ir dabar žmonės yra tinkamai informuojami apie įtraukimą į antros pakopos pensijų fondus ir turi galimybę atsisakyti dalyvauti kaupime.
Ji pakartojo, kad pokyčiai bus siūlomi sulaukus Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo, ar šalies Konstitucijai neprieštarauja nuostatos, neleidžiančios žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutarties.
„Po Konstitucinio Teismo sprendimo bus grįžtama prie šių klausimų svarstymo“, – pabrėžė M. Navickienė
KT ketvirtadienį pradeda nagrinėti 39 opozicijos narių prašymą, ar neprieštarauja Konstitucijai Pensijų kaupimo įstatymo nuostata, nenumatanti galimybės žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį.
Teigiama, kad iš „BaltCap“ infrastruktūros fondo įmonių galėjo dingti apie 40 mln. eurų. Skaičiuojama, kad Lietuvos pensijų fondų valdymo bendrovės galėjo prarasti apie 3 mln. eurų investicijų.
