Jau už dviejų metų Naujosios Zelandijos ūkininkai už milijonus auginamų karvių ir avių mokės specialų aplinkosauginį mokestį. Taip siekiama mažinti šių gyvulių išmetamas dujas ir jų poveikį atmosferai, praneša daugelis užsienio žiniasklaidos priemonių.
Lietuvoje kol kas atsargiai kalbama apie tokią kovos su klimato kaita priemonę, nes pas mus dar net traktoriai neapmokestinti. Pirmiau esą reikėtų įgyvendinti kitas efektyvias priemones.
Kita vertus, jeigu aplinkosauginiai mokesčiai būtų taikomi gyvuliams, ar jų nereikėtų taikyti ir žmonėms, kurie taip pat išskiria įvairių dujų?
Žmonės irgi gadina orą
Lietuvoje yra per 632 tūkst. galvijų, 552 tūkst. kiaulių ir 136 tūkst. avių, rodo Žemės ūkio ir informacijos ir kaimo verslo centras. Tai yra panašiai kiek ir lengvųjų dyzelinių automobilių.
Kitaip nei mašinos, gyvūnai daugiausia išmeta metano dujų, susidarančių yrant organinėms medžiagoms. Jos daug labiau prisideda prie klimato kaitos žemėje nei CO2.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus nemano, kad šiuo metu reikėtų kalbėti apie gyvulių apmokestinimą, nors gyventojai ir moka transporto priemonių registracijos mokestį.
„Jeigu taip kalbėti apie ES, kol kas tokie dalykai nėra svarstomi. Mes labiau kol kas svarstome, kaip paremti žemės ūkį dėl brangstančio maisto.
Jeigu būtų kažkoks tvarus laikas be pandemijų, karo, gal ir eitų kalba apie tai. Bet dabar kai mes nežinome, kas bus už mėnesio, už dviejų, tokie klausimai ES kol kas nukeliami“, – komentavo A. Svitojus.
Vis dėlto jis pripažino, kad, be abejo, yra tam tikros grupės žmonių, kurios kelia įvairius klausimus. Taip pat ir dėl gyvulių taršos mažinimo, jos apmokestinimo.
„Ir dėl metano daroma daug tyrimų. Pavyzdžiui, šią savaitę Airijoje pristatyti tyrimai rodo, kad išmetamo metano kiekį galima per pusę sumažinti naudojant tam tikras šėrimo, pašarų gaminimo technologijas.
Kaip gaminame našesnius automobilius, taip ir tos karvės gali būti efektyvesnės, kad galėtų mažiau metano pagaminti. Tokios yra naujovės“, – aiškino rūmų vadovas.
Pasak jo, kai kurios daro pažangius tyrimus. Pavyzdžiui, ūkininkas gauna žemėlapį, kuriame matosi, kiek kuriose vietose jo žemėje yra išskiriama anglies, metano, kokia yra sekvestracija (šių medžiagų „surišimas“ dirvoje).
„Sakyčiau, Lietuva, šioje vietoje labai atsilieka su tyrimais, efektyviu prisitaikymu prie iššūkių. Šiais metais daugiau dėmesio turėtume skirti atspariam ūkiui, atspariai gamtai.
Kol kas mes dar nekalbame apie traktorių mokestį. O kad kalbėti apie gyvūnų mokestį, turėtume kalbėti ir apie žmonių mokestį, kiek oro jie pagadina. Tai būtų kitas etapas“, – komentavo A. Svitojus.
Kol kas atliekama studija
Į klausimą, kaip vertintų galimybes rinkti mokestį už gyvūnų išskiriamas dujas Lietuvoje, Finansų ministerija, atsakinga už mokesčių politiką, neatsakė. Jos specialistai nurodė neturintys tam kompetencijos.
Tuo metu žemės ūkio ministro patarėja Kristina Simonaitytė informavo, kad šiuo metu nei Lietuvoje, nei ES nėra svarstoma įvesti mokesčio atskirai žemės ūkio sektoriuje išmetamoms šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijoms.
Tačiau Europos Komisija iki 2023 m. gruodžio planuoja atlikti studiją, kurios tikslas – įvertinti galimybes taikyti „teršėjas moka“ principą žemės ūkio veiklos metu išmetamoms ŠESD.
„Žemės ūkio ministerija palaiko ES ir nacionalinius klimato kaitos švelninimo tikslus iki 2030 m. ir ilgesniu laikotarpiu. Manome, kad norimą poveikį galime pasiekti privalomais reikalavimais, t. y. Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartais ir valdymo reikalavimais, bei paramos priemonėmis, kurios skatintų įgyvendinti aplinkai ir klimatui draugiškas veiklas“, – komentavo patarėja.
Jos teigimu, kitų šalių pavyzdžiai taip pat rodo, kad ūkininkų konsultavimas ir galimybė įsivertinti savo ŠESD emisijas taip pat gali reikšmingai prisidėti prie emisijų mažinimo.
Jos teigimu nuo 2023 m. yra numatyta papildomą paramą tiems, kas imsis savanoriškai įgyvendinti klimatui ir aplinkai naudingas praktikas – ūkininkai galės dalyvauti vadinamosiose ekoschemose, skirtose saugoti dirvožemį, vandenį, biologinę įvairovę ir kraštovaizdį bei klimatą, taip pat agrarinės aplinkosaugos priemonėse. Per ketverius metus tam esą numatyta iš viso apie 1,2 mlrd. eurų.
Be to, artimu metu planuojama skelbti kvietimus biometano gamybos plėtros ir atsinaujinančių energijos išteklių plėtros priemonėms finansuoti.
„Kiekvienas ekonomikos sektorius sukuria ŠESD emisijų, kurios neigiamai veikia klimatą, dėl to taip pat paveikiama biologinė įvairovė, vandens ciklas, tad neigiamai veikiamas ir žemės ūkis“, – pripažino K. Simonaitytė.
Pasak jos, tyrimai rodo, kad Lietuvoje žemės ūkis sukuria apie 20 proc. visų ŠESD emisijų (ES – apie 10 proc.). Žemės ūkyje apskaitomos trijų tipų dujos metanas (CH4), anglies dvideginis (CO2), azoto suboksidas (N2O).
Naujojoje Zelandijoje gyvuliai teršia daugiau?
Patarėjos teigimu, žemės ūkio sektorius dar turi didelį potencialą didinti veiklų efektyvumą ir tuo pačiu mažinti ŠESD emisijas. Be to, kitaip nei energetikos ir transporto sektoriai, žemės ūkis gali prisidėti prie ilgalaikių klimato kaitos švelninimo sprendimų sugeriant CO2 iš atmosferos ir užrakinant jį dirvožemyje ir augalų biomasėje.
„Žinoma, dabar svarbiausias prioritetas – apsirūpinimo maistu saugumas, tačiau dabartinė situacija dėl aukštų energijos ir trąšų kainų yra galimybė paspartinti perėjimą prie tvaresnių, klimatui ir aplinkai draugiškesnių, mažiau medžiagų sąnaudų reikalaujančių praktikų, kurios ne tik mažintų ūkininkų kaštus, bet ilgainiui sukurtų atsparesnes, mažiau nuo energinių išteklių ar kitų išorinių veiksnių priklausomas maisto gamybos sistemas“, – aiškino K. Simonaitytė.
Anot jos, valstybės kaip Naujoji Zelandija žengia dar vieną žingsnį ir ŠESD emisijas apmokestina, kuriamas tam tikras taršos mokestis, privalomas ir ūkiams. Surinkti pinigai bus skiriami papildomiems ūkininkų mokymams ir inovacijoms.
„Naujojoje Zelandijoje emisijų apmokestinimo kelias pasirinktas po ilgų diskusijų su sektoriumi ir pasirengiamųjų darbų – šalyje visi ūkiai didesni nei 80 ha ir visi pienininkystės ūkiai turės apskaityti savo ŠESD emisijas bendroje apskaitos sistemoje iki 2025 m., kai planuojama, kad įsigalios anglies mokestis.
Naujojoje Zelandijoje žemės ūkis išmeta beveik pusę visų šalies emisijų – apie 48 proc., tai yra gerokai daugiau nei Lietuvoje. Taip pat Naujojoje Zelandijoje dominuoja gyvulininkystė, o daugiausiai išskiriama metano – tai ypatingai stiprios ŠESD“, – komentavo patarėja.
