Mokesčių pakeitimams pritarta: štai kas mokės daugiau, o kas gaus daugiau išmokų

Palyginti su anksčiau viešintomis pataisomis, pagal dabartinius siūlymus mokesčiai turėtų būti keliami nuosaikiau.

Bene daugiausia pakeitimų laukia dirbantiems savarankiškai, taip pat turintiems nekilnojamojo turto.

Pavyzdžiui, individualią veiklą vykdantiems asmenims palaipsniui pajamų mokesčio tarifas didės nuo dabartinių 15 proc. iki 20 proc.

Tuo metu gyventojų būstai bus apmokestinti tuo atveju, jeigu jų vertė viršys 1,5 toje savivaldybėje esančių būstų vertės medianą.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Naujausi pasiūlymai dėl mokesčių: Vyriausybė atsitraukia ir juos didins silpniau?

Nuomojate būstą? Nenustebkite sulaukę VMI dėmesio

Gintarė Skaistė: tai, kad mokesčiai didinami – mitas, vykdoma sistemos pertvarka

Nemažai pakeitimų yra susiję ir su socialinio draudimo įmokomis ir išmokomis.

Kaip būtų apmokestinamos gyventojų pajamos

Perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, kurioms taikomas didesnis pajamų mokesčio tarifas (32 proc.), ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, siūloma peržiūrėti taikomų pajamų mokesčio tarifų dydžius: 

Pajamoms, nepriklausomai nuo gautų metinių pajamų sumos, taikyti pagrindinius tarifus:

Su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, tantjemoms, iš darbdavio gautiems autoriniams atlyginimams, mažųjų bendrijų vadovų (ne narių) pajamoms – 20 proc.

Pajamoms iš individualios veiklos: nominalusis tarifas (tarifas palaipsniui didinamas nuo 2-ųjų metų):

• 2024 metais – 15 proc.;
• 2025 metais – 17 proc.;
• nuo 2026 metų – 20 proc. 

Nekilnojamojo turto nuomos pajamoms – 15 procentų, kartu atsisakant galimybės mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį nuo gyvenamosios paskirties patalpų nuomos pajamų ir užtikrinant nuoseklų fiksuoto pajamų mokesčio traktavimą, kai fiksuotas GPM galėtų būti mokamas tik iš tų veiklos rūšių pajamų, kurios laikomos individualia veikla. 2021 metų duomenimis, 15,1 tūkst. gyventojų vykdė veiklą įsigiję verslo liudijimą gyvenamosios paskirties patalpų nuomai ir šių gyventojų mokėtina pajamų mokesčio suma sudarė 4,8 mln. eurų;

Tam tikrą sumą viršijančioms bendroms apmokestinamosioms metinėms pajamoms (įskaitant dividendus, individualios veiklos pajamas ir kt.) taikyti papildomą pajamų mokesčio tarifą: 

bet kokios rūšies apmokestinamųjų pajamų sumos daliai, viršijančiai 60 VDU, bet neviršijančiai 180 VDU dydžio sumą, – papildomai 5 proc.;

bet kokios rūšies apmokestinamųjų pajamų sumos daliai, viršijančiai 180 VDU dydžio sumą – papildomai 7 proc.

Kaip siūlo apmokestinti NT

Nekilnojamojo turtmo moeksčio įstatymo projekte siūloma, kad gyventojo pagrindinis gyvenamasis būstas (jo mokestinė vertė) būtų apmokestinamas taikant progresinį apmokestinimą:

dalis, neviršijanti 1,5 savivaldybės, kurioje yra nekilnojamasis turtas, nekilnojamojo turto verčių medianos, taikant 0 proc. mokesčio tarifą, t. y. būtų neapmokestinama;

dalis, viršijanti 1,5, bet neviršijanti 2 savivaldybės, kurioje yra nekilnojamasis turtas, nekilnojamojo turto verčių medianų, taikant 0,06 proc. mokesčio tarifą;

dalis, viršijanti 2 savivaldybės, kurioje yra nekilnojamasis turtas, nekilnojamojo turto verčių medianas, taikant 0,1 proc. mokesčio tarifą.

Tais atvejais, kai gyventojai, be pagrindinio gyvenamojo būsto, papildomai turės kelis nekilnojamojo turto objektus, jie, kaip aptarta toliau, būtų apmokestinti taikant aukštesnius tarifus (nuo 0,1 iki 1 proc.) priklausomai nuo savivaldybių tarybų sprendimų.

Daugelis tarptautinių organizacijų atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje surenkamų mokesčių santykis su bendruoju vidaus produktu yra gerokai prastesnis už Europos Sąjungos vidurkį.

Dėl to mūsų šalis nesurenka tiek pajamų, kad galėtų pakankamai finansuoti pensijas, socialinę ar sveikatos apsaugą, švietimą.

Pavyzdžiui, Lietuvoje, palyginti su kitomis valstybėmis, yra daug mažesni mokesčiai turtui, pelnui, taip pat aplinkosauginiai mokesčiai.

Ši Vyriausybė nuo pat darbo pradžios mėgino pakeisti mokesčius, kad jie būtų teisingesni. Tačiau iki šiol Seime dėl jų nieko nenuspręsta.

Daugiau įmokų mokės savarankiškai dirbantys

Vyriausybės patvirtintuose įstatymų projektuose numatoma, kad dirbantys savarankiškai bus labiau įtraukti į socialinio draudimo sistemą, tad mokės daugiau įmokų, bet galės ir pretenduoti į išmokas.

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, patvirtintais projektais palaipsniui mažinamas atotrūkis tarp individualios veiklos ir darbo santykių pajamų apmokestinimo.

Esą 75 proc. gyventojų, deklaruojančių pajamas iš individualios veiklos, mokesčiai iš esmės nedidės – reikšmingesni pakeitimai palies tik 25 proc. didžiausias pajamas gaunančiųjų.

Tačiau išmokos, priklausomai nuo to kokios gaunamos (ligos, motinystės ar tėvystės, nedarbo, vaiko priežiūros) didės nuo 20 iki 80 proc.

Savarankiškai dirbantiems asmenims maksimalių apmokestinamųjų pajamų „lubos“, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, suvienodinamos su šiuo metu galiojančiomis „lubomis“ darbo sutartininkams ir pakeliamos nuo 43 iki 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU).

Individualių įmonių savininkams, mažųjų, ūkinių bendrijų nariams apmokestinamoji bazė suvienodinama iki 90 proc. apmokestinamų pajamų, šeimynų dalyviams – sumažinama nuo 100 proc. iki 90 proc. apmokestinamųjų pajamų. Taip šių ūkio subjektų apmokestinamoji bazė suvienodinama su individualią veiklą vykdančių asmenų apmokestinamąja baze.

Į nedarbo draudimo sistemą įtraukiami individualia veikla užsiimantys asmenys ir ūkininkai. Mokėdami 1,31 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų arba apie 12 eurų per mėnesį, jie, netekę pajamų, galės gauti nedarbo draudimo išmoką. Jos mokėjimas susietas su įmokų mokėjimo trukme. Apsaugą nuo nedarbo įgys apie 50 tūkst. asmenų, kurie jos dabar neturi.