2025 m. Lietuvoje planuojama tęsti svarbius kelių projektus – tarp jų paskutinės „Via Baltica“ atkarpos iki Lietuvos–Lenkijos sienos rekonstravimą, tolimesnį kelio Vilnius–Utena atnaujinimą, Rūdninkų poligono esančio kelio Pirčiupiai–Jašiūnai tvarkymo darbus.
Kelių sektoriaus atstovai taip pat laukia, kada bus priimtos tvarios finansavimą keliams užtikrinančios priemonės – kelių fondas ir teisminiuose ginčuose įstrigusi elektroninės kelių rinkliavos paslaugų („e-tolling“) sistema.
Žvelgia į Lenkiją
„Žinių radijo“ laidoje naujai išrinktas susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis teigė, kad finansavimo didinimas keliams yra numatytas Vyriausybės programoje.
Tačiau tam, kad ši idėja būtų įgyvendinta, reikalingas priemonių bei konkrečių veiksmų planas.
Kaip sektiną pavyzdį E. Sabutis pateikia Lenkijoje išplėtotą kelių infrastruktūrą.
„Kaip dabar mes visi mėgstame pasakyti: pažiūrėkite, kokie Lenkijos keliai. Lenkai ėjo link to labai daug laiko. Lenkijai užtruko taip įsivažiuoti ir puikiai susitvarkyti praktiškai 20 metų“, – kalbėjo ministras.
Jo teigimu, šiuo metu iš kuro akcizo surenkami mokesčiai paskirstomi kitoms sritims, o ne kelių tvarkymui.
„Mes galime turėti dvi pozicijas. Pirma pozicija, na, atsistoti į pozą ir sakyti: visi šitie pinigai turi būti skiriami keliams, nieko nežinau, viskas. Tačiau tai nebūtų racionalus priėjimas, nes tada būtų klausima: o iš ko gi mes atimsime pinigus? Galbūt iš pensininkų, galbūt iš gydytojų, galbūt švietimo srities ir pan. Tai to nenorime daryti.
Ir mes einame antru planu, t.y. Lenkijos planu. Norime įkurti, ruošiamės tam įkurti specialų kelių fondą, t.y. iš papildomai surenkamų mokesčių, kurie bus skiriami būtent tam kelių fondui“, – savo viziją dėstė E. Sabutis.
Išvengti kelių mokesčio nepavyks?
Ministro teigimu, nors šiuo metu sunkiasvorių transporto priemonių savininkai už naudojimąsi valstybiniais keliais turi nusipirkti vinjetę, tačiau vis dar yra siekiama tokios prievolės nepaisyti.
„Bandoma išvengti neperkant vinječių ir važiuojant valstybiniais keliais, kurie nėra apmokestinami, maždaug parodant, kad, jais naudojantis, galima išvengti tų mokesčių. Tai šitą mes norime užkardyti“, – vylėsi ministras.
Todėl vienas iš pagrindinių ministro keliamų prioritetų šioje kadencijoje – elektroninės kelių mokesčių rinkimo sistemos „e-tolling“ sistemos įdiegimas.
„E-tollingas“ turėtų pakeisti vinjetes. Ir, aišku, tai turėtų būti didesnės sumos, negu yra dabar. Didesnės sumos atsiranda iš to, kad ši sistema, mūsų manymu, yra teisingesnė. Todėl, kad vinjetės yra apibrėžtos laike, o „e-tollingas“ apibrėžtas nuvažiuojamuose kilometruose.
Kitas [kelių fondo] papildymo faktorius yra tas, kad tikrai praplėsime valstybės apmokestinamų [kelių] tinklą. T.y. nuo to, koks yra dabar kilometražas, jis palaipsniui bus didinamas“, – sakė E. Sabutis.
Tiesa, ministras neigia, kad už valstybinių kelių naudojimą turės susimokėti ir kiekvienas lengvosios transporto priemonės vairuotojas.
„Fiziniams asmenims, vairuojantiems lengvus automobilius, niekas nepasikeis, jokių papildomų, naujų ar paslėptų mokesčių tikrai nebus“, – pažadėjo E. Sabutis.
Greičio matuoklių tinklo plėtrai žada nepritarti
Be to, susisiekimo ministras žada peržiūrėti greičio matuoklių tinklą ir nepritarti jo tolimesnei plėtrai.
„Greičio matuokliai ir visos priemonės saugumo – jos turi turėti savo atitinkamą logiką ir funkciją, t.y. jie turi būti prevencija ir užkardymas arba, na, saugos papildomas dėmens įvedimas.
Jeigu to nėra ir tas neveikia, bet veikia tik baudimas, kaip baudimo sistema, to, manau, reikėtų imti ir atsisakyti. <...> Manau, kad plėtrai tikrai nepritarsiu ir nenoriu tam pritarti. Neįsivaizduoju, kam to reikia“, – kalbėjo E. Sabutis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad praėjusios kadencijos Seime buvo siekiama koreguoti terminą, per kurį vairuotojams galėtų būti paskiriama bauda.
„Aiški logika buvo – tiek daug nusižengenčių, kad po to neįmanomą per trumpą laiką jų visų nubausti. Tai klausimas toks: ar tikrai neturime per didelio tinklo, kurio nesugebame aptarnauti?
Jeigu turime per didelį tinklą ir jo nesugebame aptarnauti, kažkur yra tikrai bėda. Tai, greičiausiai, reikia mažinti tinklą ir mažinti baudžiamumą, ir kreipiant dėmesį į visai kitas eismo saugos priemones“, – kalbėjo jis.
Valstybės kontrolės atliktoje 2021–2023 metų „Via Lietuvos“ veiklos ataskaitoje rašoma, kad 29 iš 100 valstybinės reikšmės kelių ruožų įrengti vidutinio greičio matuokliai, nepakankamai pagrindžiant jų įrengimo tikslingumą.
O šių greičio matuoklių įrengimo vertė – 900 tūkst. eurų.
