eugenijus sabutis

Viešojoje erdvėje pasklidus valstybinės reikšmės kelių valdytojos „Via Lietuva“ darbuotojų anoniminiams nusiskundimams dėl bendrovės laikinojo vadovo Martyno Gedaminsko, susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis tikina, kad tiesiogiai nėra girdėjęs nieko panašaus. Anot jo, į anoniminius skundus reikia kreipti mažiau dėmesio. „Šita tema (su M. Gedaminsku – ELTA) nekalbėjau ir iš darbuotojų nesu girdėjęs jokių nusiskundimų ar kažko panašaus.

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis sako vis dar pasitikintis premjeru Gintautu Palucku, nepaisant vis iškylančios naujos informacijos apie Vyriausybės vadovo verslo ir praeities ryšius.  „Mano pasitikėjimą turi, nes, nepaisant viso to, kas yra skelbiama žiniasklaidoje, visko, apie ką yra kalbama, mano santykiai, visų pirma, yra profesionalūs – kaip Vyriausybės nario ir ministro pirmininko“, – „Žinių radijui“ sakė E. Sabutis.

Lietuvos vairuotojai vis dar susiduria su duobėtais, siaurais ir nepakankamai prižiūrimais keliais. Neretai pastarieji keliai yra lyginami su kaimyninės Lenkijos, kurių būklė yra pavydėtina, palyginus su mūsų šalimi. Nors Lietuvoje kasmet tam skiriami milijonai, tempai – lėti, o pažadai – ne visada įgyvendinami.

Susisiekimo ministerija ketina Smiltynės perkėlą prijungti prie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos. Reorganizacija prasidės rudenį, o sprendimas leis išvengti bilietų brangimo ir sutaupyti per milijoną eurų, penktadienį pranešė abiejų bendrovių akcijas valdanti ministerija. „Norime ne tik sutaupyti įmonių išlaidas, bet ir gyventojų atostogoms išleidžiamus pinigus.

Milijardinės vertės Lenkiją ir tris Baltijos šalis sujungsiančiam europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projektui trūkstant lėšų bei jam galint vėluoti, susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis sako esantis patenkintas projekto įgyvendinimo eiga ir už jį atsakingų Lietuvos įmonių bei jų vadovų darbu.  „Aš patenkintas.

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis ketvirtadienį lankosi Klaipėdoje, kur aptars pajūrio regiono susisiekimo ir logistikos klausimus, jūrų uosto plėtrą. Anot ministro atstovo Luko Paškevičiaus, liepos 16-18 dienomis truksiančio vizito metu E. Sabutis pristatys svarbiausius susisiekimo sektoriaus pokyčius. „Didelį dėmesį uostamiestyje skirsime ir akademinei bendruomenei, verslo asociacijoms, susisiekimo problemų sprendimui“, – ministerijos pranešime teigė jis.

Susisiekimo ministras per kadenciją žada asfaltą nutiesti į visus didesnius šalies kaimus – pakloti apie 200 kilometrų asfalto. Tačiau šiemet žada asfaltuoti vos kelis kilometrus ir darbus pradėti tik rudenį, o kad gyventojai mažiau skųstųsi duobėtais žvyrkeliais ir dulkių debesimis, žada dažniau kelius laistyti druskingu vandeniu. Kad nesulaukdami greiderių vairuotojai nustotų skambinėti, atvertas internetinis žvyrkelių priežiūros darbų žemėlapis.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Stambule viešintis susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis sako, jog Lietuva ir Turkija tariasi dėl papildomų transporto jungčių. Po pokalbio su Turkijos transporto ir infrastruktūros ministru Abdulkadiru Uraloğlu, Lietuvos susisiekimo ministras tikino, jog Transkaspijos tarptautinio transporto maršruto, einančio per Turkiją, plėtra Baltijos jūros regiono link yra puiki galimybė gerinti susisiekimą šiaurės–pietų kryptimi, diversifikuoti krovinių vežimo būdus ir didinti prekybos srautus tarp Eur...

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis lankosi Stambule, kur susitiks su Turkijos transporto ir infrastruktūros ministru Abdulkadiru Uraloglu aptarti dvišalius susiekimo ir infrastruktūros klausimus, skelbia ministerija. Ministrai kalbės apie strateginius transporto infrastruktūros projektus, tiesioginio susisiekimo oru plėtrą, įvertins Transkaspijos tarptautinio koridoriaus sujungimo su Europos transporto koridoriumi ir Baltijos jūros regionu galimybes.

Jau kitą savaitę Lietuvoje mokamų kelių bus dvigubai daugiau. Pirkti vinjetes teks ir už važiavimą krašto keliais. Verslai perspėja, kad dėl to gyventojams brangs ne tik tarpmiestinių autobusų bilietai, bet ir maisto produktai, mat papildomos sąnaudos bus perkeltos ant gyventojų pečių.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Transporto saugos administracijos inspektorius krašto kelyje ties Pabrade stabdo komercinių mašinų vairuotojus ir tikrina dokumentus.

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis pirmadienį kelyje tarp Vilniaus ir Pabradės pristatys nuo liepos plečiamą mokamų kelių tinklą. Į jį įtraukiama 1,15 tūkst. naujų kilometrų arba 21 krašto kelias. Dabar vinjetę būtina įsigyti tik važiuojant 19 magistralinių kelių. Įsigaliojus pasikeitimams, mokamų kelių tinklas išsiplės iki 2,85 tūkst. kilometrų.

Bliūkšta viltys traukinių keleiviams iš Kauno į Vilnių nuvykti per pusvalandį – dvigubai greičiau nei dabar. Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis nusprendė stabdyti planus į Vilnių nutiesti europinę geležinkelio vėžę „Rail Baltica“. Ministras pritrūko geležinkeliui į Vilnių pinigų ir dabar visus juos mes kuo greičiau užbaigti pagrindinę „Rail Baltica“ jungtį nuo Lenkijos iki Latvijos. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Europos Sąjungos (ES) teritorijoje padaugėjus Rusijos bei Baltarusijos sukeliamų GPS navigacijos signalo trikdžių, susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis tikina, kad tokioms grėsmėms užkardyti reikalingas vieningas visos Bendrijos valstybių atsakas.

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis sako, kad GPS signalų trikdžiai, kurie pastaruoju metu paveikia orlaivių skrydžius ir laivus Klaipėdos uoste, nesiliaus pasibaigus Rusijos pradėtam karui Ukrainoje, tad regiono valstybės turi imtis veiksmų. „Tai neprasidėjo prieš dvejus ar trejus metus, skirtingu mastu tai vyksta nuolat iš esmės. (...) Galvoti, kad vienokiu ar kitokiu būdu pasibaigus karui baigsis ir šitie klausimai... Tikrai jie nesibaigs, jie ir toliau išliks.

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis su dar dvylikos Europos Sąjungos (ES) šalių transporto ir telekomunikacijų ministrais bendru laišku kreipėsi į Europos Komisiją, ragindamas ją imtis priemonių dėl Pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) ryšio trikdžių ES šalyse.

Amžiaus projektu vadinama europinė geležinkelio vėžė „Rail Baltica“ vėžlio žingsniu juda į priekį. O auksinio projekto kaina per 7 metus pasiekė rekordines aukštumas – išsipūtė bemaž 4 kartus nuo beveik 6 iki kone 24 milijardų eurų. Tad neregėtai išbrangusiam projektui verkiant trūksta pinigų. Lietuvoje susitikę visų Baltijos šalių ir Lenkijos susisiekimo ministrai sutarė drauge spausti Briuselį, kad šis duotų reikalingus milijardus.

Europos Komisija užsimojo kasmet tikrinti transporto priemones, jei jų amžius siekia daugiau kaip 10 metų. Tačiau techninės apžiūros asociacijos atstovai pripažįsta – jei pasiūlymas įsigaliotų čia ir dabar, aptarnauti tokio automobilių srauto nepavyktų, tad reikėtų kardinalių pokyčių.

Europos Komisijai (EK) siūlant senesnius nei dešimties metų automobilius tikrinti kasmet, susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis šiam siūlymui nepritaria ir teigia, kad tokia amžiaus riba Lietuvai yra per maža. „Dešimt metų tikrai yra per maža riba, žinant, kad naujesni automobiliai yra geros būklės ir kokybiškai pagaminami“, – BNS šią savaitę sakė E. Sabutis.

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis sako, kad pabrangusiam milijardinės vertės Baltijos šalių europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektui svarstoma skolintis garantuojant, kad paskola būtų grąžinta iš būsimo Europos Sąjungos (ES) finansavimo. Jo teigimu, tai siūlo ir už susisiekimą, transportą bei infrastruktūrą atsakingi Bendrijos ministrai.

Žūtbūt remonto prašosi jau trečdalis šalies kelių. Byrančiais ir tik palopomais Lietuvos keliais važinėjantys gyventojai niršta, kad dėl duobių vis tenka taisyti savas mašinas. Už kelių tvarkymą atsakinga „Via Lietuva“ skaičiuoja, kad jau šiandien taisyti reikėtų beveik 7 tūkstančius kilometrų plento. Tai yra maždaug tiek, kiek nuo Vilniaus iki Madrido ir atgal. Tačiau keliai netvarkomi, nes lėšų remontui reikia dvigubai daugiau nei turima.

Europos Komisijos (EK) duomenimis, per metus kone ketvirtadaliu (24 proc.) sumažėjo Lietuvos keliuose žuvusių asmenų skaičius. Susisiekimo ministro Eugenijaus Sabučio teigimu, tokį rezultatą pasiekusiai Lietuvai pavyko tapti Baltijos šalių lydere eismo saugumo srityje.  „Lietuvai pavyko tapti Baltijos šalių lydere eismo saugumo srityje.

Reaguojant į šiandienos iššūkius, būtina gerinti Europos Sąjungos (ES) ir NATO bendradarbiavimą bei stiprinti karinio mobilumo jungtis, tikina Varšuvoje vykstančiame neformaliame ES transporto ministrų susitikime viešintis Lietuvos susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis. „Reaguojant į šiandienos iššūkius, reikia gerinti ES ir NATO bendradarbiavimą.

Antradienį susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis Taline susitiko su Estijos infrastruktūros ministru Vladimiru Svetu. Aptardami dvišalį valstybių bendradarbiavimą ir regiono aktualijas, Lietuvos ir Estijos susisiekimo ministrai diskutavo, kaip užtikrinti sklandų „Rail Baltica“ įgyvendinimą ir reikalingą Europos Sąjungos (ES) finansavimą. „Šiuo metu visa Europa susiduria su vis naujais iššūkiais, į kuriuos galime atsakyti tik susitelkę.

Valdžia nuo kitų metų rengiasi plėsti mokamų kelių tinklą ir naikinti mokesčio už naudojimąsi keliais vinjetes. Vietoje jų komercinį transportą keliuose fiksuos vaizdo kameros ir sąskaitas siųs elektroniniais kanalais. Šią e-tolingu vadinamą sistemą stabdo verslininkų skundai – sistema trejus metus įstrigusi teismuose, o į biudžetą galimai nepatenka po 150 mln. eurų kasmet, kurie galėtų būti skirti keliams.   Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis žada atsisakyti dalies greičio matuoklių, peržiūrėti jų tinklą ir skirti dėmesio kitoms eismo saugumo priemonėms. Sako, kad nuobaudų sulaukia pernelyg didelis skaičius vairuotojų. Tokius pareiškimus griežtai kritikuoja specialistai: stebisi, kodėl ministro retorika primena priešrinkiminę, ir teigia, kad greičio matuokliai nepatikti gali tik tiems, kurie nesilaiko taisyklių.

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis tikina nematantis poreikio tolesnei greičio matuoklių tinklo plėtrai ir žada inicijuoti jo peržiūrą. Pasak ministro, šiuo metu turimas tinklas yra per didelis ir skirtas „pasipinigauti“. Tačiau saugaus eismo ekspertai abejoja tokiu vertinimu, o „Via Lietuva“ paaiškina, kodėl matuokliai kartais stovi keliuose, kur nedaug eismo įvykių.

Vyriausybės programoje yra 40 punktų, o tarp siūlymų – kelių fondo atsiradimas, „e-tolling“ sistemos įdiegimas ir kiti pokyčiai. Naujai išrinktas ministras pasakė, ar dėl to kiekvienas lengvojo automobilio vairuotojas privalės susimokėti už naudojimąsi valstybiniais keliais.

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis sako, jog per artimiausius keturis metus Lietuvoje veikiausiai nebus ardoma rusiška geležinkelio vėžė. Nors socialdemokratas pažymi, jog ilgainiui reikėtų pereiti prie europinės vėžės standartų, ministras akcentuoja, jog tai – itin dideli pokyčiai, reikalausiantys ne vieno šimto milijono eurų lėšų.

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis tikina nematantis poreikio tolesnei greičio matuoklių tinklo plėtrai ir žada inicijuoti jo peržiūrą. Pasak ministro, šiuo metu turimas tinklas yra per didelis ir neatitinka saugumo priemonėms keliamų kriterijų. „Aš nematau didesnio poreikio plėtrai arba, sakant paprastai, kažkokiam papildomam pasipinigavimui“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ kalbėjo E. Sabutis. „Greičio matuokliai ir visos saugumo priemonės turi turėti savo atitinkamą logiką ir funkciją.

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis teigia, kad šių metų biudžete žvyrkelių asfaltavimui numatyti 20 mln. eurų bus panaudoti tikslingai, orientuojantis į atvejus, kai tvarkyti reikia iki asfaltuoto kelio vedančias trumpas atkarpas. „Matyt, vienas iš pagrindinių regionų plėtros punktų turėtų būti žiūrėjimas į žvyrkelius. Bet ne taip, kad paimkime juos visus ir išasfaltuokime. (…) Yra nemažai gyvenviečių, kurias nuo normalaus kelio skiria kilometras, gal du ar net keli šimtai metrų.

Elektroninės kelių rinkliavos paslaugų („e-tolling“) sistemos startavimas daugiau nebus atidedamas, ji pradės veikti 2026 m., tvirtina susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis. Anot politiko, siekiant išvengti teisminių procesų, kurie sulėtino sistemos įrengimą anksčiau, valstybės institucijos turės pačios jas įsidiegti. „Jeigu mes judėsime tokiais pat metodais, kaip buvo daroma anksčiu, tikrai galimybių nebus.

Susisiekimo ministerijoje darbą pradeda nauja viceministrų komanda. Kaip skelbiama pranešime žiniasklaidai, susisiekimo viceministro pareigoms yra skiriami Roderikas Žiobakas, Juras Taminskas ir Julijus Glebovas. Pranešama, jog R. Žiobakas bus atsakingas už kelių infrastruktūros plėtrą ir oro transporto politikos klausimus. J. Taminsko ir J. Glebovo kuruojamos sritys dar bus patikslintos.

Lietuvos keliams toliau byrant, naujieji valdantieji pradeda pinigų paieškas jiems remontuoti. Kitąmet pinigų trūks net būtiniausiems remontams, tad valdantieji svarsto kelius apmokestinti. Naujasis susisiekimo ministras ramina, kad apmokestinti kelių skubiai neketina ir tai esą būtų paskutinė kelių finansavimo priemonė.  Apie tai, iš kur valdžia paims pinigų kelių tvarkymui, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ interviu su susisiekimo ministru Eugenijumi Sabučiu.

Lietuvos keliams toliau byrant, naujieji valdantieji pradeda pinigų paieškas jiems remontuoti. Kitąmet pinigų trūks net būtiniausiems remontams, tad valdantieji svarsto kelius apmokestinti. Politikai užsimena, kad visi vairuotojai galėtų susimokėti už remontuojamus kelius, taip pat už pagrindines automagistrales. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Pasibaisėtinos būklės Lietuvos kelius sutvarkyti reikia apie 15 milijardų eurų.

Naujieji ministrai jau mina Vyriausybės slenkstį – renkasi į pirmą posėdį. Kai kuriems apsilankymas Vyriausybės rūmuose pirmas, tad ir koridoriai, pasak ministrų, dar klaidūs. Vis dėlto naujieji ministerijų vadovai vardija, kaip įvyko valdžios perdavimas. Vieni dovanų iš buvusių ministrų gavo portfelį, kiti – lentelę su užrašu netrukdyti. O po pirmo posėdžio finansų ministras Rimantas Šadžius pareiškė, kad kitąmet Lietuva galės pasiskolinti beveik 6 milijardus eurų.

Naujai paskirtas Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis įvardijo pagrindinius tikslus, kaip žadama surinkti pinigų naujų kelių tiesimui ar tvarkymui. Tarp idėjų – noras apmokestinti kelius. Trečiadienį Ekonomikos komiteto posėdžio metu naujai paskirtas ministras E. Sabutis teigė, kad pagrindinis dėmesys jo kadencijos metu bus skiriamas kelių infrastruktūros gerinimui.

Kandidatas į susisiekimo ministrus Eugenijus Sabutis sako, kad tam, jog atsižvelgiant į galimybes būtų prisidedama prie kelių būklės gerinimo Lietuvoje, jiems kasmet turi būti skiriama 1,2–1,3 milijardo eurų.

Kandidatas į susisiekimo ministrus socialdemokratas Eugenijus Sabutis atmeta galimybę Lietuvai įsigyti Latvijos nacionalinės oro bendrovės „Air Baltic“ akcijų.

Kandidatas į susisiekimo ministrus Eugenijus Sabutis teigia, kad matant Lietuvos kelių ir tiltų degradaciją planuojama sukurti kelių fondą, kuris užtikrins tvarų finansavimą infrastruktūrai.

Į susisiekimo ministrus siūlomas socialdemokratas Eugenijus Sabutis sako, kad pagrindinis jo, kaip ministro, rūpesnis būtų didesnis tvarus kelių finansavimas. „Pats pagrindinis klausimas yra tvarus kelių finansavimas – (...) naujų projektų, esamų projektų, lygiai taip pat griūnančių tiltų ir panašiai.

Liepos 28–29 d. praslinkus vienai didžiausių sezono audrų, jos padarinių šalinimas užtruko kelias dienas. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) duomenimis, ketvirtadienio popietę elektros vis dar neturėjo 22 tūkst. vartotojų. Kol ESO tęsia darbus, opozicija mala į miltus Vyriausybę ir pavardėmis vardija, kuriems ministrams už nepasiruošimą stichijai gula didžiausia atsakomybė.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba šeštadienį Vilniuje patvirtino abėcėlinį 243 galimų partijos kandidatų į Seimą sąrašą.  Sąraše nėra LSDP lyderės Vilijos Blinkevičiūtės, kuri reitingavime pagal partijoje galiojančią tvarką nedalyvaus. Savo sprendimą dėl dalyvavimo rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose partijos pirmininkė žada paskelbti birželio viduryje.

Seimo narys socialdemokratas Eugenijus Sabutis siūlo keisti automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją šeimoms, kuriose auga vaikai su negalia. Įregistruotomis pataisomis siūloma skiriant tokią kompensaciją atsižvelgti į vaikų skaičių.

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotojas Eugenijus Sabutis siūlo tobulinti Vyriausybės teikiamą Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo projektą ir numatyti, kad surenkamos pajamos iš automobilių taršos mokesčio būtų skirtos kelių tinklui tvarkyti. Toks siūlymas trečiadienį registruotas Seimo posėdžių sekretoriate. Pasak E. Sabučio, kelių sektorius dėl nepakankamo finansavimo drastiškai blogėja kasmet, todėl privaloma ieškoti papildomų lėšų.

Socialdemokratai kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) aiškėjant, kad griežti reikalavimai ir kriterijai, kuriais vadovaudamasi ministerija masiškai naikins, mažins ar jungs rajonų gydymo įstaigas, galimai nebus taikomi privačioms įstaigoms.  „Išeina, kad Vyriausybė „valo“ rinką privačiai medicinai.

Politikai keliauja dažnai, bet už keliones savų pinigų nemoka. Dažniausiai išlaidos dengiamos mokesčių mokėtojų pinigais, tačiau kartais pasitaiko ir tokių atvejų, kai už jų keliones sumoka juos pasikvietusi valstybė ar organizacija. Tačiau daliai parlamentarų atrodo, kad tai reikėtų traktuoti, kaip dovanas sprendimų priėmėjams.

Vyriausybė pateikė planą, kaip gelbės gyventojus nuo milžiniškų sąskaitų: dar du šildymo sezonus siūlo taikyti nulinį pridėtinės vertės mokestį centralizuotam šildymui, taip pat žada, kad kompensacijas už šildymą gaus didesnė dalis gyventojų nei anksčiau.

Jau ketvirtadienį Seimo nariai svarstys ir balsuos dėl rezoliucijos, pavadintos „Dėl nepritarimo sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkai“. „Susipažinęs su Sveikatos apsaugos ministerijos pateikta Sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarka ... [Seimas konstatuoja, kad] Sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reforma yra nepriimtina ..., nes mažina sveikatos paslaugų prieinamumą regionuose, naikina daugelio Lietuvos savivaldybių sveikatos įstaigas ar jų padalinius ir mažina ligoninių lovų s...

Seimo narys socialdemokratas Eugenijus Sabutis trečiadienį kreipėsi į policiją dėl elektroniniu paštu gautų grasinimų.  Kaip pranešė Policijos departamentas, parlamentaras į policiją kreipėsi apie devintą ryto ir nurodė, kad grasinantį laišką į darbinį elektroninį paštą jis gavo apie penktą valandą ryto.  Sostinės policijos atstovė Julija Samorokovskaja BNS sakė, kad E. Sabutis savo pareiškime nurodė, jog laiške grasinama su juo susidoroti dėl to, kad jis yra Seimo narys.