Pagrindinė priežastis, kodėl pradėta diskutuoti apie skirtingą MMA taikymą ta, jog manoma, kad visoje šalyje pakėlus MMA nuo 380 iki 400 Eur, ne visiems regionuose esantiems verslams pavyktų išsilaikyti. Šiuo metu viešojoje erdvėje sklando trys idėjos: minimalią algą nustatyti pagal savivaldybes, pagal sektorius arba pagal amžių.
G. Nausėda: savivaldybėms reikia daugiau svertų
SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda pasisako už minimalios algos nustatymą pagal savivaldybes. Pasak jo, taip savivaldybių tarybos įgytų dar vieną ekonominės politikos svertą, kurių šiuo metu labai trūksta siekiant ekonominio proveržio.
„Jei baiminamės, kad kažkas kažkur nustatys 50–60 Eur MMA, galima nuspręsti, kad minimalios algos „grindis“ nustato Vyriausybė. Tada nuo nustatyto absoliutaus minimumo būtų galima atsispirti – galėtų likti net tie patys 380 Eur ar siūlomi 400 Eur, bet visos savivaldybės turėtų atsižvelgti į savo konkrečią ekonominę finansinę situaciją, investicijų pritraukimo galimybes, gyventojų nuomonę ir pagal tai diferencijuoti MMA.
Nuolat sakome, kad regionai neaktyvūs, yra kelių greičių Lietuvos, savivaldybės neįgalios. Tai čia būtų suteikiama daugiau svertų. Be to, galima išvengti tų pastabų, kad pakėlus MMA Jurbarke ar Balbieriškyje teks atleidinėti darbuotojus ir pan. Pavyzdžiui, jei savivaldybėje dominuoja smulkus verslas, kuriam sunku išsilaikyti, tada MMA prilaikomas, kad verslas galėtų egzistuoti, kur sekasi geriau – MMA keliama“, – svarsto G. Nausėda.
Jo nuomone, tai priverstų konkuruoti ir savivaldybių merus. Pavyzdžiui, tikėtina, kad daug geriau rinkėjai vertintų tą merą, kurio valdymo laikotarpiu MMA buvo pakelta nei tą, kuriam vadovaujant alga savivaldybėje nedidėjo. Ekonomisto nuomone, konkurencija šiuo metu matyti tik tarp Vilniaus ir Kauno ir tai padeda šiems miestams judėti į priekį.
„Aišku reikia ir daugiau dalykų daryti. Pirmiausia reikia suinteresuoti savivaldybes investicijų atėjimu ir verslo skatinimu. Dabar būna taip, kad kuo mažiau surenka pajamų tuo didesnę dotaciją gauna ir atvirkščiai, tai neskatina savivaldybių dirbti efektyviau“, – prideda jis.
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis tokiam siūlymui turi pastabą – gali prasidėti manipuliacijos. Mat įmonės gali įsigudrinti registruoti savo verslus toje savivaldybėje, kur alga nustatyta mažesnė.
G. Nausėda atsako, kad dėl to tikrai reikėtų minimalią algą fiksuoti ne pagal registracijos vietą, o pagal veiklos vietą.
„Veiklos vietą tikrai nėra sunku identifikuoti. Man sunku įsivaizduoti, kad save gerbiančios įmonės dėl to, kad galėtų mokėti mažesnę algą, registruotųsi feikiniu būdu, registruotųsi tose savivaldybėse, kuriose nedirba. Jų socialiniam įvaizdžiui tai būtų peilis po kaklu ir viešojoje erdvėje sukeltų neigiamą reakciją. Nemanau, kad jos norėtų taip savo įvaizdžiu rizikuoti“, – įsitikinęs ekonomistas.
Paklaustas, jeigu vis dėlto MMA bus keliamas visai šaliai vienodai, koks dydis nepražudytų smulkiųjų verslininkų regionuose, G. Nausėda iškelia kitą klausimą – jei verslas geba mokėti tik tokius atlyginimus, iš kurių neįmanoma pragyventi, ar jis tikrai yra tvarus?
„Kai pasiklausai ir kontaktuoji su žmonėmis iš įvairių regionų, net 400 Eur atrodo kai kuriems žlugdantis. Tas kuklus siūlymas 20 eurų pakelti kai kurių verslininkų pasitinkamas durtuvais.
Jei verslas negali mokėti atlyginimų reikalingų žmogaus pragyvenimui, gal tada geriau tuos pačius viešuosius darbus organizuoti už tą pačią MMA. Verslui, kuris nuolat šantažuoja valstybę, kad atleidinės darbuotojus dėl MMA kėlimo, yra kažkas negerai: arba jis nepakankamai efektyvus, arba nepakankamai sąžiningas“, – komentuoja G. Nausėda.
R. Kuodis: Vakarų šalių praktika rodo, kad MMA galima nustatyti pagal amžių
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojo R. Kuodžio nuomone, daug geriau minimalią algą būtų skirti pagal amžių, o ne pagal savivaldybes ar sektorius. Pasak jo, Vakaruose minimalios algos skyrimas pagal amžių jau prigijęs ir tokio varianto logika – nepriekaištinga.
„Žinoma, viena universali MMA gali būti skausminga smulkiesiems verslams, bet Vakarų šalys sprendžia šią problemą kitaip. Nemažai šalių diversifikuoja minimalią algą pagal amžių. Jaunas žmogus, vos pradėjęs dirbti yra nekvalifikuotas. Tad jis negautų tokios pačios MMA, kaip žmogus, kuris lygiai taip pat mažiau kvalifikuotas, bet jau patyręs ir turintis daugiau metų. Verslas pasirenka, ar jam samdyti jaunesnį indų plovėją, ar vyresnį.
Jaunas darbuotojas, tik atėjęs į darbo rinką, nemažą dalį algos ar kompensacijos gauna per patirtį darbe. Kitaip tariant, jo kompensacija yra alga plius patirtis darbo vietoje. Jaunas žmogus net ir gaudamas mažesnę algą gauna kompensaciją – naujas žinias, naują suvokimą, kaip iš viso elgtis darbe“, – mano R. Kuodis.
Be to, jis prideda, kad amžius nėra pakeičiamas, dėl to būtų galima išvengti įvairių manipuliacijų, kurios kiltų minimalią algą nustatant pagal savivaldybes, jei įmonės sumąstytų registruotis kitur.
G. Nausėdą šią idėją kritikuoja dėl vieno dalyko: taip, būtų sudaromos sąlygos jaunesniems darbuotojams patekti į rinką, tačiau tai nespręstų regioninės atskirties problemų.
„Tai niekaip nesprendžia regionų problemos ir net pasiūlymas gali būti interpretuojamas keistai. Tie jauni žmonės, kurie turėtų džiaugtis tokia diferencijavimu, padaro išvadą, kad juos norima diskriminuoti nustatant mažesnę minimalią algą. Šis būdas yra sprendžiantis tik specifinę jaunimo įsidarbinimo problemą“, – pakomentuoja ekonomistas.
Tuo tarpu R. Kuodis kol kas neteikia siūlymų kokio dydžio MMA galėtų būti taikoma kokiam amžiui. Jis teigia, kad iš pradžių šį variantą reikėtų bent jau priimti.
„Tą idėją dešimt metų bandau prastumti, bet Lietuvoje juk niekas nieko negirdi. Seimas net nežino apie tokio dalyko egzistavimą, nes kažkuo domėtis Lietuvoje nėra įprasta“, – sako jis.
Visgi, remiantis kitų šalių patirtimi MMA pagal amžių galėtų būti diferencijuojama taip: vienokia nuo 16 iki 18 m., kitokia nuo 18 iki 21 m, trečia nuo 21 iki 25 m., o tuomet jau mokama normali nustatyta alga.
Ekonomisto R. Kuodžio teigimu, toks diferencijavimas daugiau skirtas jaunų žmonių algai nustatyti.
Minimali alga – pagal sektorių
TV3 studijoje lankęsis Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis užsiminė, kad teko diskutuoti ir apie dar vieną idėją – minimalios algos nustatymą pagal verslo šaką. Pavyzdžiui, pramonėje MMA būtų didesnė nei prekyboje.
„Profsąjungos iškėlė neblogą mintį, kurią reikėtų pavystyti, kad MMA atskirose šakose galėtų būti skirtinga. Nes mes tiek pramonėje, tiek paslaugose įvairių sektorių turim. Tai viešbučiai, restoranai, tada parduotuvės smulkios ir didelės ir ten vyksta skirtingi dalykai. Tai šakos lygyje galėtų diskusija būti apie tam tikrus sutarimus“, – mano jis.
R. Kuodžio manymu, tai būtų žaidimas. „Sukeltų problemą atskirti, kuriam sektoriui įmonė priklauso, ypač, jei įmonė turi daug veiklų“, – sako jis.
„Galima būtų daryti tą šalyse, kuriose nacionalinių kolektyvinių derybų sistema yra labai gerai išsiplėtojusi. T.y. profsąjungos derasi su darbdaviais šakiniu principu. Pavyzdžiui, Vokietijoje tai susiklostė be jokio išorinio imperatyvo, natūraliai daromos šakinė sutartys ir ten įtraukiama MMA, kaip vienas iš parametrų. Lietuvoje kadangi to nėra, tai reikėtų kurti dirbtinai. Tai kodėl nekurti ten, kur mes pasigendame jėgos, o t.y. –savivaldybėje“, – savo nuomone pasidalina ekonomistas G. Nausėda.
MMA didinimo klausimas bus diskutuojamas Trišalės tarybos posėdyje rugsėjo 21 dieną. Pernai liepą MMA padidėjo 30 eurų iki 380 eurų.
