„Latvijos ir Estijos taikoma dvišalė pralaidumų nustatymo metodika ne tik sudaro sąlygas į Lietuvą eksportuoti nesaugioje Astravo atominėje elektrinėje pagamintą elektrą neteisėtai naudojantis Lietuvos perdavimo infrastruktūra, bet ir iškreipia bendrą Baltijos šalių rinką, dirbtinai sukuriant elektros kainų skirtumą tarp Lietuvos ir Latvijos kainų zonų. Dėl to nukenčia Lietuvos elektros vartotojai.
Latvijos AST yra mums labai svarbūs partneriai, su kuriais kartu įgyvendiname Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektą.
Atkreipdami dėmesį į naujai susidariusią situaciją po Baltarusijos AE veiklos pradžios, nuoširdžiai kviečiame juos tartis ieškant ir randant visų trijų Baltijos šalių politinius sutarimus atitinkančius sprendimus. Tikiu, kad juos rasime pačiu artimiausiu metu“, – pranešime cituojamas „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
Elektra iš Baltarusijos ar iš Rusijos?
Pasak vadovo, nors oficialiai komercinis importas iš trečiųjų šalių į Baltijos šalis po Astravo atominės elektrinės starto vyksta per Latviją, ši prekyba didžiąja dalimi įgyvendinama fiziniais srautais iš Baltarusijos į Lietuvą.
Elektros srautų stebėsenos duomenys rodo, dalis Latvijos importuojamos „rusiškos“ elektros iš tikrųjų yra pagaminta Baltarusijoje, nors šią elektrą Lietuvoje importuoti uždrausta.
„Situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad oficialiai komerciškai elektra keliauja iš Latvijos į Lietuvą taip be reikalo rezervuojant šalis jungiančias linijas, nors fiziškai ji iš Baltarusijos tiesiogiai teka į Lietuva.
Dėl šio dirbtino linijų rezervavimo sumažėja galimybės į Lietuvą importuoti elektrą iš Suomijos ir Estijos, todėl kaina Lietuvoje, palyginti su Latvija ir Estija, išauga. Visa ši schema, Latvijos AST taikoma be Lietuvos pritarimo, nepagrįstai didina Lietuvos vartotojams elektros kainas ir prieštarauja Lietuvos įstatymams“, – sako R. Masiulis.
Prašo pradėti tyrimą
„Litgrid“ taip pat kreipėsi į elektros rinkos operatorę „Nord Pool“, prašydama pradėti tyrimą dėl šios situacijos. Praėjusią savaitę apie tai, kaip pralaidumų nustatymas iškraipo Europos Sąjungos rinką, Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys kalbėjosi su Europos Komisijos Energetikos direktorato generaline direktore Ditte Juul Jørgensen.
Nuo šių metų pradžios, kai Astravo atominė elektrinė pradėjo veikti pilna galia ir Baltarusijos gamyba ėmė viršyti vartojimą, elektros importas į Baltijos šalis iš trečiųjų šalių išaugo daugiau nei 2 kartus, palyginti su praėjusių metų lygiu.
Baltijos šalys tęsia derybas dėl trišalės prekybinių pralaidumų su trečiosiomis šalimis nustatymo metodikos. Šiuo metu Latvija ir Estija taiko dvišalę metodiką, kuriai nepritarė Lietuvos nacionalinė reguliavimo institucija.
Įgyvendindama Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo reikalavimus, lapkričio 3 d. „Litgrid“ nustatė 0 MW pralaidumą komerciniam elektros srautui iš Baltarusijos. Nustačius nulinį pralaidumą, elektros rinkos dalyviai negali vykdyti komercinių elektros energijos mainų tarp Baltarusijos ir Lietuvos.
Kaip numatyta įstatyme, „Litgrid“ Baltarusijai taip pat neteikia ir avarinio galios rezervo paslaugos.
