Sargėniškiai pikti, bijo, kad užklups ligos ar net pradės griūti jų namai. Įmonės rašinėjasi raštais, bet problemos niekaip neišsprendžia.
Pienių gatvės 2 name įsikūrę sargėniškiai nuo pirmadienio gyvena tarsi balanos gadynėje – be elektros, karšto vandens ir šilumos.
„Išsimaudyti negalima, šiluma atjungta, radiatoriai šalti ir elektra dar plius atjungta – tai va taip pat ir gyvenam tokiomis sąlygomis“, – sako gyventojas Kęstutis.
Kauno pakraštį nuplovus stipriai liūčiai, vanduo užsėmė rūsį ir elektros skydinę. Vandens buvo tiek, kad reikėjo žvejo batų. Daugiabutis kaimynystėje irgi liko be karšto vandens ir šildymo, mat užsėmus šilumos punktą, nuskendo visa įranga – nuostoliai milžiniški.
„Mes visą dieną su trim siurbliais siurbliavome, bet gaunasi taip – kažkiek pasėda ir vėl pakyla. Šiandien jau yra tiek, bet visas šilumos punktas, visa aparatūra yra po vandeniu“, – pasakoja bendrijos pirmininkė Palmira Charlamovienė.
O gretimame jau Vandžiogalos gatvės 8 name rūsį užtvindė fekalijos.
„Į rūsį įeiti negali, sminga kojos gilyn ir smirda, lyg išmatų būtų sluoksnis koks“, – teigia gyventoja Milda Lapinskienė.
Žmonės pasakoja, kad baisi smarvė tvyro ir kambariuose.
„Per kiekvieną lietų semia kanalizacija, pas mus pirmas aukštas ir kvapas ateina. Kaip lauko tualete“, – kalbėjo gyventojas Ernestas Stravinskis.
Gyventojai sako, kad rūsyje dar bandė laikyti ką nors aukštai ant lentynų, bet visi daiktai prasmirsta, o parneštos daržovės taip dvokia, kad į burną dėti koktu, tad nusprendė nerizikuoti sveikata.
„Kas gali tokį maistą valgyti, jis jau net nehigieniškas, iš rūsio parnešta, kur iki kauliukų fekalijose braidai, nemalonu – viską laikome namuose, balkonuose“, – sako gyventoja Violeta Grigienė.
Žmonės baiminasi ir blogiausio, kad paplauti pamatai vieną dieną nebeatlaikys ir namas nugarmės.
„Atkenčia ne tik drėgmę, esančią kambariuose, kuri kilnoja parketlentes, sienose pelėsis net pradeda kauptis, o apie kvapą jau nekalbu“, – pasakoja gyventojas Tadas Kalašnikas.
„Nelabai smagu, o jeigu nugrius tas namas, pamatus tai plauna po kiekvienos liūties, iš po pamato vanduo bėga, rūsių durys visos išpuvusios yra“, – teigia gyventoja Sonata Aukštuolienė.
Sargėniškiai ne kartą skundėsi namą administruojančiai bendrovei. Ši išsiurbia fekalijų balas. Bet kartais tas darbas bergždžias.
„Sako, kas rūsyje, mes galime išvalyti, bet kur mes išvalysime tą vandenį, jei lauko šuliniai pilni – išpils ant pievos, jis bėgs į šulinį ir mums vėl į rūsį“, – kalbėjo V. Grigienė.
O ir sąskaitas tenka apmokėti patiems gyventojams. Ir bendrijos pirmininkė, ir kito namo administratoriai įsitikinę, kad problemą turi spręsti nuotekų tinklus prižiūrinti bendrovė.
„Kauno vandenims ne kartą buvo rašyta, skambinta ir prašyta tvarkyti sistemas, kurios eina šalia namo, po namu, turiu galvoje vandens nutekėjimo sistemas, nes priešingu atveju, jei nebus imtasi priemonių, gyventojai ir toliau po kiekvienos liūties susidurs su jūsų minėtomis problemomis“, – sako „Mano būstas“ atstovas Paulius Ugianskis.
Nors „Kauno vandenų“ avarinė tarnyba čia kviečiama kone po kiekvieno didesnio lietaus, jie šalina pasekmės, bet nepanaikina problemos. Žmonės reikalauja kompensacijų už sugadintą turtą ir patiriamus nuostolius.
Įmonės atstovai apžiūrėjo skęstančius rūsius, sako problemų daug. Bet esą didžiausia – dėl besiplečiančių rajonų ir naujakurių neteisėtų veiksmų. Tokius įmonė esą gaudo ir baudžia.
„Yra pasijungę savo lietvamzdžius į buitinių nuotekų tinklus, o buitinių nuotekų tinklai projektuojami atsižvelgiant į maksimalų geriamojo vandens kiekio suvartojimą ir liūčių metu patekus paviršiniams vandenims į buitinius tinklus, siurblinės nebespėja siurbti vandens ir kemšasi tinklai“, – pasakoja UAB „Kauno vandenys“ atstovas Andrius Nenėnas.
Deja, taip labiausiai kenčia lomoje įsikūrę daugiabučių gyventojai. Esą problemą greičiausiai išspręstų tik tinklų atnaujinimas, tačiau tam reikia milijoninių investicijų, o ir darbai vyktų nebent kai bus rekonstruojama gatvė.
