Vis dėlto prekybininkai įspėja, kad tokių kainų, kokios yra kaimynystėje, Lietuvos pirkėjai gali nesitikėti – nebent būtų suvienodinti mokesčiai.
Didžiųjų prekybos tinklų atstovai tikina, kad lietuvių apsipirkinėjimas Lenkijoje didesnio poveikio neturi. Tačiau pripažįsta, kad jeigu mūsų pinigai išleidžiami svetur, tai jų negauna Lietuvos verslas.
Lenkijoje pigu, bet dar taiko ir nuolaidas
„Eurostat“ duomenimis, maisto ir nealkoholinių gėrimų kainų lygis Lietuvoje jau praėjusiais metais sudarė 99 proc. kainų visoje ES vidurkio. Tuo metu Lenkijoje maisto kainos buvo kur kas mažesnės ir siekė kiek daugiau nei 73 proc. ES vidurkio.
Alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių kainos mūsų šalyje siekia 94 proc. ES vidurkio, o Lenkijoje – 72,5 proc.
Šiemet Lietuvoje maisto produktai toliau gana sparčiai brango. Todėl tikėtina, kad jie jau brangesni nei ES. Lenkijoje kainos ir taip gerokai mažesnės nei pas mus, tačiau kaimyninės šalies prekybininkai nevengia taikyti ir papildomas nuolaidas.
Štai kainų lyginimo portalo „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas pastebėjo, kad šią savaitę tokią nuolaidų akciją pasiūlė perkantiems Lenkijoje gerai žinomas tinklas „Biedrionka“.
Jame buvo sumažintos 60 produktų įprastinės kainos. Kai kurių maisto produktų kainos sumažėjo net 16 proc.
Nuo liepos 10 d. visose „Biedronka“ parduotuvėse, be kita ko, grikių kruopos parduodamos už įprastą 3,99 zloto (0,91 euro) kainą (anksčiau – 4,75 zloto), perlinių miežių kruopos už įprastą 2,09 zloto (0,48 euro) kainą (sumažinta nuo 2,47 euro).
Viso grūdo speltų miltai šiame tinkle atpiginti nuo 5,49 iki 4,94 zloto už kilogramą (1,11 euro). 1 litro saulėgrąžų aliejaus kaina sumažėjo net 13 proc. ir dabar kainuoja 7,99 zloto (1,79 euro). Taip pat atpiginti sūriai ir kiti produktai.
Ar Lietuvoje bus taip, kaip Lenkijoje?
Mūsų šalies didžiųjų prekybos tinklų atstovai gerų žinių dėl kainų neturi. Bent jau artimiausiu metu jos vargiai bus panašios ar mažesnės už lenkiškas.
„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis pastebi, kad skiriasi Lietuvos ir Lenkijos mokesčių sistema.
„Lenkijoje taikomos mokestinės lengvatos maisto produktams, kurios Lietuvoje netaikomos. Tarkime, jei mokesčiai supanašėtų su Lenkijos mokesčiais, galbūt taip ir įvyktų. Tačiau kol kas taip nėra“, – komentavo jis.
Iš tiesų Lenkijoje daugeliui maisto produktų taikomas 0 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. Toks tarifas turėjo galioti tik iki praėjusių metų pabaigos, jis buvo pratęstas iki šių metų pabaigos.
Lietuvoje įprastinis PVM tarifas yra 21 proc., o jo lengvatos maisto produktams nėra taikomos.
Lietuvos Vyriausybė ir valdančioji dauguma ne kartą atmetė siūlymus dėl PVM lengvatų maisto produktui. Pagrindinis argumentas tas, kad sumažinto mokesčio naudos pirkėjai nepajus, esą visą ją pasiims pardavėjai ir tiekėjai.
Kaip pavyzdys dažnai pateikiamas lengvatinis 9 proc. PVM apgyvendinimo paslaugoms arba viešajam maitinimui. Net taikant tokią lengvatą, nesumažėjo nei viešbučių, nei kavinių ar restoranų kainos.
Tuo metu prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė atkreipė dėmesį, kad maisto produktų kainos, kurias pirkėjai mato parduotuvėse, priklauso nuo jų gamintojų ir tiekėjų kainų.
„Jeigu tiekėjas turi galimybę sumažinti gaminio sąnaudas, tikėtina, kad tiekimo kaina bus mažesnė. Gaminio sąnaudas lemia daug faktorių – rinkos dydis, kuriame produktas realizuojamas, energetiniai, žmogiškieji ištekliai, klimatinės sąlygos“, – aiškino V. Budrienė.
Kitų prekybos tinklų atstovai neatsakė į klausimą, ar ir kodėl, jų manymu, Lietuvoje maistas kada nors kainuos tiek, kiek kainuoja Lenkijoje.
Lietuviai išleidžia milijonus eurų
„Pricer.lt“ maisto krypties vadovas P. Čepkauskas taip pat neseniai atkreipė dėmesį į oficialią lenkų statistiką apie tai, kiek lietuvių apsilanko Lenkijoje ir kiek pinigų ten išleidžia.
Jeigu tikėsime tais duomenimis, vien per pirmąjį šių metų ketvirtį iš Lietuvos į Lenkiją įvažiuota daugiau kaip 1 mln. kartų – vidutiniškai kone kas trečias šalies gyventojas bent vieną kartą.
„Palikome ten daugiau kaip 310 mln. zlotų – maždaug 66 mln. eurų. Kažkodėl nešvenčiame, juk tai penkerių metų pirmo ketvirčio rekordas – pačiais sėkmingiausiais, priešpandeminiais 2019 m. mes ten palikome 281 mln. zlotų – 65 mln. eurų, o tai reiškia, kad 2023 m. sumuš visus išlaidų Lenkijoje rekordus, nes pirmas ketvirtis visada silpniausias“, – prognozavo P. Čepkauskas.
Jeigu lietuviai ir toliau tiek pirks kaimyninėje šalyje, metinė išleistų pinigų suma turėtų būti tikrai nemaža. Tačiau mūsų verslininkai nesureikšmina tokių lietuvių išlaidų svetur.
„Poveikio labai didelio nejaučiame. Stengiamės pasiūlyti savo klientams tokius pasiūlymus, kad jiems į kaimynines šalis nereikėtų važiuoti. Galima vis dėlto daryti prielaidą, kad į kaimyninę šalį galbūt žmonės važiuoja daugiau pirkti įvairių statybinių medžiagų, baldų.
Taip pat Lenkijoje nupirkti maisto produktai kartais realizuojami Lietuvos rinkoje kituose prekybos taškuose“, – komentavo „Iki“ komunikacijos vadovė V. Budrienė.
Tuo metu „Norfos“ atstovas D. Ryliškis pripažino, kad dėl Lenkijoje apsiperkančių lietuvių mūsų prekybininkai vienokį ar kitokį poveikį jaučia.
„Jeigu išleidžia pinigus kažkur kitur, o ne pas mus, tai veikia. Bet vis tiek tai daugiau susiję su geografija. Vilniečiai turbūt nevažinėja į Lenkiją. Turbūt daugiau važinėja pasienio regionų gyventojai. Mes turime parduotuves Lazdijuose, Veisiejuose – jas kažkiek veikia. Bet bendrai paėmus, tai nelabai“, – sakė D. Ryliškis.
Kokias nuolaidas taiko Lietuvoje
„Bendra mūsų politika yra tokia, kad bent jau siekiama, kad bet kuri tos pačios kokybės prekė pas mus negali kainuoti brangiau nei kituose prekybos tinkluose.
Aišku, turime savo lojalumo programą, labai populiarią nuolaidų kortelę, kuri suteikia iki 11 proc. nuolaidų“, – kalbėjo D. Ryliškis ir pridūrė, kad „Norfoje“ nuolat taikomos įvairios akcijos.
V. Budrienė tikino, kad kolegos seka kainų judėjimą žaliavų rinkose, o pastebėjus menkiausią galimybę, deramasi su tiekėjais dėl tiekimo kainų.
„Atsiradus galimybei tinklui produktų iš gamintojų įsigyti pigiau, norime, jog tai kuo greičiau pajustų ir mūsų pirkėjai. Jau nuo sausio pradžios esame atpiginę kai kurių pieno prekės ženklų produktų (daugiau nei 100 pieno produktų) kainas, taip pat šiuo metu piginom tamsią duoną, įvairius kulinarinius produktus. Pinga ir aliejus su miltais.
Taip pat taikome itin agresyvias nuolaidas atskiroms prekėms arba prekių kategorijoms, kad pirkėjas rinktųsi būtent „Iki“ tinklą, o mes padėtumėme jam sutaupyti. Kaip rodo rezultatai – mums tai pavyksta padaryti ir pasiūlyti patrauklią kainodarą mūsų klientams“, – sakė tinklo komunikacijos vadovė.
Ne mažiausios kainos, bet kainos ir kokybės santykis?
„Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė aiškino, kad jos atstovaujamai įmonei ilgą laiką esą pavyksta išlaikyti vieną mažiausiai kainuojančių pigiausių prekių krepšelių.
„Atsižvelgdami į skirtingus savo pirkėjų poreikius, ne tik nuolat ieškome būdų, kaip sumažinti reguliarias kainas, ypač kasdienio vartojimo maisto prekėms, bet ir užtikriname, kad kiekvieną dieną pirkėjai rastų patrauklių akcijų pasiūlymų ir galėtų susidėti prekių krepšelį už kiekvienam prieinamą kainą“, – komentavo I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
Kaip kainų mažinimo priemones ji vardijo įvairias kampanijas ir projektus, akcinių kainų leidinius, pirkėjų klubų pasiūlymus, lojalumo programėlę, muges, nuolaidas pirkėjų gimtadienio proga.
„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė tikino, kad jos atstovaujamas prekybos tinklas lyderiauja siūlydamas geriausios kainos ir kokybės santykį rinkoje ir esą pirmas pradėję ženklų kainų mažinimą dar vasario mėnesį.
„Tuo metu pirmieji pradėjome kainų mažinimą ir tai darėme ne pavieniams produktams, o jų kategorijoms. Nuolat reaguojame į rinką ir tik turėdami galimybę, mažiname kainas. Mūsų tikslas visada buvo ir išlieka pasiūlyti geriausią kainos ir kokybės santykį rinkoje, užtikrinti žemiausias reguliarias kainas“, – nurodė L. Skersytė.
Anot jos, gegužę atlikta Lietuvos gyventojų apklausa, kuri atskleidė, kad pirkėjai geriausias kainas randa būtent „Lidl“.
Šio tinklo atstovė priminė, kad jame buvo sumažinta privataus prekės ženklo sviesto, grietinės, taip pat kepinių įprastinė kaina. Be to, mažesnės reguliarios kainos nuo šiol taikomos privataus prekės ženklo skrudintai maltai kavai, kavos pupelėms, tirpiajai kavai bei jos gėrimams, kavos kapsulėms.
„Rimi“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovės Eglės Krasauskienės teigimu, įmonė kasdien vertina rinkos situaciją, kad pirkėjams suteiktume „bene geriausias kasdienio krepšelio apsipirkimo sąlygas“.
„Nors mūsų prekybos tinklas nuolat savo pirkėjams siūlo įvairių akcijų, nuolaidų ir kitų pasiūlymų, tačiau suprasdami, kad šiuo laikotarpiu klientai itin jautrūs kainai ir visuomet ieško geriausio kainos ir kokybės santykio – tad tai norime jiems pasiūlyti kasdien“, – aiškino E. Krasauskienė.
Todėl nuo anot jos, pratęsta kampanija per kurią 600 pirkėjų mėgstamų prekių galima įsigyti „bene žemiausia įprasta rinkoje kaina“. Esą „bene žemiausios kainos rinkoje“ taikomos apie 100 pieno produktų, apie 80 mėsos ir žuvies gaminių, apie 60 duonos gaminių. Taip pat – dešimtims šviežių vaisių ir daržovių, svarbiausių higienos ir kitų kasdienio apsipirkimo krepšelio prekių.
E. Krasauskienė taip pat priminė, kad nuo praėjusių metų jos atstovaujamas prekybos tinklas taiko dideles nuolaidas besibaigiančio galiojimo produktams, vykdo sezoninius išpardavimus.
