„Kainų kilimas – tarsi membrana, į vieną pusę atsidarė. Kai kainos kyla, tai kyla, bet kai yra prielaidos joms leistis, dažnai tos kainos nekrenta, jos įsikibusios laikosi tų lygių, kurie buvo pasiekti, ir matome, ypač prekybos sektoriuje, dažniau yra siūlomos įvairios akcijos, nuolaidos, bet tos kainos lentynose nekrenta, tokiu būdu lyg ir bandoma pripratinti gyventojus, vartotojus prie to naujo kainų lygio“, – penktadienį BNS sakė Ž. Mauricas.
Jo teigimu, dabar yra palankios sąlygos dar labiau mažinti kainas: „Yra sąlygos, nes ypatingai maisto produktų tam tikruose segmentuose, pavyzdžiui, sviesto kaštų dedamosios sumažėjusios, tai tų galimybių atsiranda“.
Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomistas R. Krušinskas sako, kad teigiama spalio infliacija dėl vėluojančių duomenų atspindi ir ankstesnius šių metų kainų pokyčius.
„Teigiama (infliacija – BNS) tik įrodo, kad vasaros efektas vis dar tęsiasi, nes duomenis mes turime vėluojančius“, – penktadienį BNS sakė R. Krušinskas.
Viską parodys žiema
Išankstinė mėnesio infliacija spalį (palyginti su rugsėju) siekė 0,3 proc., o metinė – 3 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Rugsėjį mėnesio infliacija siekė 0,5 proc., o metinė – 3,7 proc. Spalį kainos kilo antrą mėnesį iš eilės po keturis mėnesius trukusios defliacijos.
Ž. Maurico vertinimu, infliacija spalį galėjo būti dar šiek tiek mažesnė, nes sąlygos tam yra.
„Iš tiesų tas mažėjimas galėjo būti šiek tiek didesnis, žiūrėsime, kaip bus žiemą, nes aš manyčiau, kad visgi turėtų dar šiek tiek sumažėti, ypač maisto kainos, energetikos – taip pat (...) to potencialo metiniam mažėjimui dar yra“, – teigė Ž. Mauricas.
R. Krušinsko manymu, žiemą infliacija gali didėti dėl šildymo sezono pradžios ir kalėdinio laikotarpio.
„Laukiame šildymo sezono pradžios ir laukiame kalėdinio laikotarpio, kuris taip pat gali suintensyvinti tą infliaciją“, – teigė ekonomistas.
Pernai spalį Lietuvoje metinė infliacija siekė 23,6 procento.