„Litgrid“ Sinchronizacijos programos įgyvendinimo centro vadovas Mindaugas Ivanavičius sako, kad nestandartinis apie 460 tonų sveriantis krovinys išplukdytas Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) barža.
„Alytaus pastotei skirtas sinchroninis kompensatorius Vidaus vandenų kelių direkcijos barža šiandien ryte išplaukė iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir per Kuršių marias, Atmatos upės žiotis – ir Nemuną“, – trečiadienį komentare BNS teigė M. Ivanavičius.
Anot jo, 265 kilometrų ilgio maršrutą barža turėtų įveikti ir Marvelės uostą prie Kauno pasiekti maždaug per tris paras. Naktimis ji neplauks, kelionę gali ilginti tik nepalankios oro sąlygos, pavyzdžiui, tirštas rūkas.
Kompensatorių iki Kauno gabenti Nemunu nutarta įvertinus jo gabaritus, pervežimo kainą ir laiką, kitus faktorius, teigia M. Ivanavičius.
„Krovinio plukdymas Nemunu iki Kauno buvo pasirinktas dėl kelių priežasčių: krovinio svorio bei gabaritų, jo pristatymo, greičio, kainos ir, be abejo, ženkliai mažesnio poveikio aplinkai. Tokio svorio ir gabaritų krovinio transportavimas sausumos keliais dėl poreikio įvertinti ir sustiprinti esamą kelių infrastruktūrą kainuotų kur kas brangiau ir truktų ilgiau“, – komentare sakė „Litgrid“ atstovas .
„Litgrid“ teigimu, du į Lietuvą jau atgabenti Vokietijos „Siemens Energy“ pagaminti kompensatoriai buvo išardyti į atskiras dalis (didžiausia jų – 12 metrų ilgio ir 254 tonas sveriantis statorius) ir į Klaipėdos uostą iš Roterdamo atplukdyti krovininiu laivu „BBC Destiny“, kuris sekmadienį prisišvartavo prie jūrų krovinių kompanijos „Bega“ krantinių, o rugpjūčio 29 dieną iš jo perkrautas į baržą.
„Begos“ atstovas Gediminas Gudavičius BNS sakė, kad pirmas didelių gabaritų krovinys, pakrautas į baržą, tačiau šiuo atveju svarbu, jog tai parodo ir vidaus vandens kelio galimybes.
„Tai parodo, kad tas kelias veikia, jis reikalingas, naudojamas, juo galima pervežti įvairius krovinius“, – BNS sakė G. Gudavičius.
Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas sako, jog tokio dydžio krovinius Lietuvos upėmis ar kitais telkiniais gali pervežti tik tam tinkamas baržas, patirties ir žinių turinti direkcija.
„Tokius krovinius gabenti iš esmės Lietuvoje galime tik mes – ir dėl patirties, ir dėl parko laivų. (...) Yra tonažas, o paskui visa paslaptis turbūt yra patirtis gabenant krovinius, nes tai yra tokie kroviniai, kurie labai daug sveria, būna įvairių gabaritų. Visos tos know-how yra būtent pakrovimo, krovinio išdėliojimo ant baržos ir paskui plaukimas skirtingomis oro sąlygomis“, – BNS teigė V. Vinokurovas.
Direkcija turi tris baržas, kurios gali pervežti iki 1 tūkst. tonų krovinius, iki kitų metų pradžios planuojama užbaigti statyti dar vieną – didžiausią Baltijos valstybėse, ja bus galima gabenti iki 2 tūkst. tonų krovinių.
Tai, anot V. Vinokurovo, dalis direkcijos plano vystyti logistinę laivybą.
„Direkcija labai vysto tą logistikos laivybą ir šiemet jau tikimės pradėti nuo rudens reguliarius reisus Klaipėda–Kaunas (...) Čia iš esmės yra know-how ir ilgametė patirtis, galimybė gabenti tokius krovinius, kurie sausuma arba negali būti gabenami, arba labai sudėtinga ir brangu gabenti“, – sakė V. Vinokurovas.
Kauno Marvelės krovinių prieplaukoje kompensatorius bus saugomas, kol bus baigti automobilių kelių maršruto į Alytų paruošimo darbai.
„Nuo Marvelės iki Alytaus pastotės sinchroninis kompensatorius bus gabenamas kelių transportu specialiai paruoštu maršrutu. Planuojama, jog krovinys pajudės rugsėjo 12 dieną ir 93 km atkarpą įveiks per tris naktis“, – BNS teigė „Litgrid“ atstovas M. Ivanavičius.
„Litgrid“ duomenimis, ruošiantis pervežti kompensatorių reikėjo įvertinti tiltų, pralaidų būklę, 181 sankirtą su elektros linijomis, pritaikyti penkias žiedines sankryžas, 20 posūkių, sustiprinti tilto per Peršekės upę prieigas.
Krovinio transportavimu sausuma rūpinasi įmonės „Mammoet“ ir „Deugro“. „Mammoet“ neseniai iš Klaipėdos į Mažeikių rajoną nugabeno ir „Orlen Lietuvai“ skirtą 1,5 tūkst. tonų sveriantį reaktorių.
Sekmadienį į Lietuvą atgabenti kompensatoriai yra du iš trijų, kuriuos yra užsakiusi „Litgrid“. Šie įrenginiai yra svarbūs Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimui su Vakarų Europa, jie bus statomi Alytaus, Telšių ir Vilniaus pastotėse.
