Latvijoje didmeninė elektros kaina buvo tokia pati kaip ir Lietuvoje, o Estijoje elektra brango 9 proc. iki 67 eurų.
Pasak Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, nepaisant ribotų tinklų pralaidumų su Lenkija bei tarp Latvijos ir Estijos, mažesnę elektros kainą lėmė 50 proc. išaugusi saulės elektrinių gamyba.
„Praėjusią savaitę iki penktadienio vakaro buvo ribojimas pralaidumas su Lenkija, nes vyko „LitPol Link“ jungties metinis remontas, o pralaidumo apribojimas tarp Estijos ir Latvijos dėl tinklo darbų tebevyksta. Matome, kad šie ribojimai nepadarė neigiamos įtakos elektros kainoms, per savaitę jos netgi sumažėjo. Tam didžiausią įtaką turėjo per savaitę 50 proc. augusi saulės elektrinių generacija“, – „Litgrid“ pranešime teigė L. Varanavičius.
Pasak jo, sekmadienį saulės jėgainėms pasiekus naują valandinį 499 megavatų (MW) gamybos rekordą elektros kaina kurį laiką buvo neigiama ir siekė minus 10 eurų už MWh.
Tuo metu Skandinavijoje, anot L. Varanavičiaus, dėl atliekamų remonto darbų, kurie turėtų baigtis kitą savaitę, ir testų branduolinės jėgainės veikia 3,5 gigavato (GW) mažesne galia.
„Nepaisant to, elektros kainos dėl didelės atsinaujinančių energijos išteklių generacijos išlieka vienos mažiausių Europoje. Remontai turėtų baigtis šią bei ateinančią savaitę“, – teigė „Litgrid“ atstovas.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 1 proc. iki 196 gigavatvalandžių (GWh), vietinės elektrinės užtikrino 38 proc. energijos poreikio. Šalyje bendrai pagamintos elektros kiekis mažėjo 6 proc. iki 74 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę vėjo jėgainių generacija sumažėjo perpus iki 15 GWh, tuo metu saulės jėgainių gamyba augo 50 proc. iki 26 GWh. Šiluminių bei hidroelektrinių gamyba nekito ir siekė atitinkamai 15 ir 12,3 GWh.
Per savaitę vėjo jėgainės pagamino 21 proc., hidroelektrinės – 17 proc., šiluminės elektrinės – 20 proc., saulės elektrinės – 35 proc., o kitos elektrinės – 8 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos.
65 proc. šalies elektros poreikio importuota, bendras importas per savaitę sumažėjo 10 proc. iki 144 GWh. 62 proc. importo buvo iš Skandinavijos, per „NordBalt“ jungtį, 35 proc. – iš Latvijos, o likę 2 proc. – per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 71 proc. iki 9 GWh. 85 proc. elektros eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį, 9 proc. į Latviją, o likę 6 procentai į Skandinaviją per „NordBalt“ jungtį.
