Net mažiausias eismo įvykis vairuotojams, o taip pat ir keleiviams, gali sukelti didelį stresą. Nuotaika, kaip sako dalis draudimo bendrovių atstovų, gali dar labiau subjurti tada, kai sužinosite, kad tapote sukčių – „pakišinėtojų“ – auka.
Įspėja kiekvieną vairuotoją
Pasak draudikų, sukčiai dažnu atveju žino Kelių eismo taisykles (KET) ir pasinaudoja vairuotojų neatsargumu kelyje.
„Vairuojant automobilį reikia saugotis ir nepakliūti į sukčių pinkles kelyje, kai subtiliai sukeliamos avarinės situacijos. Tokie žmonės puikiai išmano KET ir naudojasi kitų eismo dalyvių neatsargumu.
Nebudrūs vairuotojai patiria nuostolių, todėl lieka kalti dėl eismo įvykio ir turi atlyginti nuostolius. Be to, automobilyje gali būti vaikų, senjorų, nėščių moterų – nuostoliai būna ne tik finansiniai, todėl atsargumas labai svarbus“, – komentavo „Lietuvos draudimo“ Transporto žalų skyriaus vadovas Giedrius Petrikas.
Tuo metu „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad per metus Lietuvoje yra ištiriama apie 220 sukčiavimo atvejų.
Draudimo bendrovės atstovė pripažįsta, kad dažniausiai sukčiauti bandoma transporto draudimo srityje.
„Trečdaliu atvejų ketinama inscenizuoti eismo įvykius, ketvirtadaliu – apgaule mėginama padidinti nuostolius, kartais suklastojamos įvykio aplinkybės.
Pavyzdžiui, įvykio kaltininkas apsidraudžia po įvykio, o deklaracijoje įrašo, kad įvykis buvo vėliau, negu iš tiesų. Paaiškėjus, kad įvykio metu kaltininkas nebuvo apsidraudęs, jis turėtų atlyginti visą padarytą žalą, o dėl deklaracijos klastojimo draudikas kreipiasi į policiją“, – kalbėjo ji.
V. Katilienė taip pat užsimena, kad yra ir tokių atvejų, kai eismo nelaimės metu tyra bandoma pasinaudoti kito eismo dalyviu sutrikimu, patiriamu stresu.
„Jis įtikinamas, kad pats kaltas dėl eismo įvykio. Tokiu atveju tikrasis kaltininkas ne tik pasipelnytų iš draudimo, bet ir pablogintų kito vairuotojo draudimo istoriją. Mėginama sukčiauti ir inscenizuojant avarijas, siekiant vėliau draudimo sąskaita suremontuoti jau esamus defektus.
Pastebėję tokių požymių, mes siekiame atkurti teisybę ir kreipiamės į policiją dėl galimai tyčia sukelto eismo įvykio“, – pasakojo V. Katilienė.
O štai draudimo bendrovės „If“ transporto žalų grupės vadovė Guoda Jasaitė sako, kad dažniausiai sukčiaujama transporto srityje, kai siekiama neteisėtai gauti draudimo išmoką dėl eismo įvykio, nesusijusio su apgadinimais. Arba tada, kai automobilis yra sąmoningai niokojamas, daužomas, apvagiamas.
„Sukčiavimo ar gudravimo atvejų intensyvumas išliko stabilus per praėjusius metus. Be to, yra daug atvejų, susijusių su gyventojų turto žalos atlyginimu, kai po įvykio bandoma apsidrausti arba neteisėtai gauti draudimo išmoką, pateikiant melagingas aplinkybes arba gaunant kelias išmokas už tą patį daiktą iš skirtingų draudimo bendrovių.
<...> Kiekvienoje draudimo bendrovėje dirba tyrėjai, kurie pasitelkia sukčiavimo prevencijos ir išsiaiškinimo modelius, kad gudravimo atvejų būtų kuo mažiau“, – komentavo G. Jasaitė.
„Ergo“ Žalų administravimo departamento vadovas Gytis Matiukas naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad per metus draudimo bendrovė užregistruoja daugiau kaip 60 tūkst. žalų. O atvejų, kai yra tikimasi gauti išmoką sukčiaujant, pasak jo, taip pat pasitaiko.
„Pavyzdžiui, draudimo sutartis sudaroma atbuline data, inscenizuojami eismo įvykiai ar automobilio detalių vagystės, suklastojami dokumentai, falsifikuojamos su gyventojų turtu, sveikata susijusių įvykių aplinkybės.
Daugiau sukčiavimo atvejų yra susiję su transporto priemonėmis negu, pavyzdžiui, su gyventojų turto ar sveikatos žalomis“, – pasakojo G. Matiukas.
Gražus gestas kelyje gali lemti nuostolius
Draudimo bendrovės atstovas G. Petrikas svarsto, dėl kokių priežasčių sąžiningi vairuotojai gali patekti į apgavikų pinkles. Pasak jo, įsivelti į nemalonumus galima net ir tuo atveju, kai, rodos, kitas vairuotojas išreiškia draugišką elgesį kelyje.
„Perdėtas vairuotojų paslaugumas gali būti noro pasipelnyti iš avarijos ženklas. Pavyzdžiui, kai sukčiai duoda pirmumo teisę kitam vairuotojui, nors patys turėtų ja pasinaudoti.
Aferistai, turintys pirmumo teisę, įprastai stabteli prie aukų ir pasiūlo praleisti pamirksint šviesomis ar parodant gestą“, – perspėjo G. Petrikas.
Be to, pašnekovas įvardija, kad viena populiariausių „pakišinėtojų“ vietų – tai žiedinės sankryžos.
„Čia sukčiai bando įvelti į eismo įvykį mažiau patyrusius vairuotojus. Dar viena populiari vieta – parkavimo aikštelės prie prekybos centrų – ten sugalvojama įvairiausių metodų, kaip „pakišti“ neatidų vairuotoją.
Būtina tinkamai įvertinti situaciją, kurioje kiti vairuotojai nori pasirodyti itin paslaugūs ir vadovautis kelių eismo taisyklėmis. Tuomet bus mažesnė tikimybė, kad pakliūsite į nusikaltėlių pinkles“, – sakė jis.
Priverčia staigiai stabdyti, veikia grupėmis
G. Petrikas taip pat įspėja vairuotojus, kad sukčiai itin dažnai veikia grupėmis, o jų nariai gali būti giminaičiai ar geri draugai.
„Siekdami pasipelnyti, sukčiai sukelia situaciją, kai jų aukos turi staigiai stabdyti. Tokiu atveju jie veikia keliese, su atskiromis transporto priemonėmis: vienas automobilis važiuoja priekyje „taikinio“.
Kitas, siekdamas sukliudyti vairuotojui išvengti avarijos, artinasi iš šono, o trečiasis akimirksniu užlenda prieš pirmąjį automobilį ir taip sukuria situaciją, kad vairuotojai, norėdami išvengti avarijos, iškart turi stabdyti transporto priemonę ir taip auka atsitrenkia į sukčiaus automobilio galą. Tokiu atveju kaltas lieka atsitrenkęs vairuotojas, kadangi jis nesilaikė saugaus atstumo“, – „pakišinėtojų“ pasitelkiamas apgaules vardijo pašnekovas.
Kai kuriais atvejais, pasak G. Petriko, sukčiai dėl automobilio apgadinimų, kurie net nesusiję su tuo metu sukeltu eismo įvykiu, bando apkaltinti pasirinktą auką.
„Kaip pavyzdį galima pateikti asmenų pranešimus apie žalą, kuri būna nesusijusi su tam tikro eismo įvykio apgadinimais. Toks siekis siejamas su kito asmens civilinio draudimo pasinaudojimu“, – teigė pašnekovas.
Lengvo uždarbio ieškotojams gresia belangė
Draudimo bendrovės atstovė V. Katilienė primena, kad už sukčiavimus keliuose gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė.
„Bausmės griežtumas priklausytų nuo to, ar baudžiamoji veika buvo baigta, ar identifikuota pradinėje eigoje (tokiu atveju tai būtų traktuojama kaip pasikėsinimas). Papildomai vertinama, kokiu būdu buvo atlikta nusikalstama veika. Gali būti taikoma atsakomybė ir už dokumentų, pavyzdžiui, eismo įvykio deklaracijos ar remonto sąskaitų–faktūrų klastojimą).
Taip pat atsižvelgiama, ar tai buvo organizuota nusikalstama veika, ar buvo siekiama užvaldyti didelės vertės svetimą turtą, kokio dydžio draudimo išmokas siekė gauti nesąžiningi asmenys. Tokiu atveju gali grėsti laisvės atėmimo bausmė net iki 8 metų“, – perspėjo pašnekovė.
Pasak jos, baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma ne tik fiziniams asmenims, bet ir įmonių atstovams, nes kartais jos naudojamos kaip įrankis nusikalstamiems sumanymams realizuoti.
Tuo metu G. Matiukas antrina ir primena, kad sukčiavimo atveju draudimo išmoka nėra išmokama, o draudimo bendrovė visuomet apie tai informuoja teisėsaugą.
„Sukčiaujantys gyventojai tokiu atveju atsako baudžiamąja tvarka. Transporto priemonių draudikų biuras visada apmoka žalas, kai automobilio, kurio vairuotojas kaltas dėl eismo įvykio, civilinė atsakomybė nėra apdrausta.
Gyventojus visuomet raginame jokiais būdais nesutikti falsifikuoti eismo įvykio deklaracijos ar palaukti, kol kaltininkas apsidraus ir pan.“, – sakė jis.
Pataria, ką vairuotojams daryti pirmiausiai
„Lietuvos draudimo“ bendrovės atstovai vairuotojams, patekusiems į avarinę situaciją, pataria iš skirtingų kampų nufotografuoti transporto priemones, taip pat nuotraukose užfiksuoti kelio ženklus, kadangi fotografijos padės specialistams išsiaiškinti įvykių aplinkybes.
Pasak draudimo bendrovės, sukčiai pasinaudoja efekto būsena po nelaimingo įvykio, todėl svarbu išlaikyti šaltą protą, ir jei kyla menkiausias įtarimas – verčiau skambinti policijai.
Tą tai pat rekomenduojama daryti, jei su jumis vis tiek bandoma susitarti, siūloma atsiskaityti grynaisiais pinigais ir nepildyti dokumentų, nepagrįstai vilkinamas įvykio deklaracijos pildymo procesas.
Draudimo bendrovės duomenimis, per 2023 metų sausio–lapkričio mėnesius buvo įvykdyta beveik 1,8 tūkst. sukčiavimų kelyje, skaičiuojat ir gyventojų, ir komercinį transportą. O neteisėtai bandomų gauti išmokų suma per šį laiką buvo 2,7 mln. eurų, o vidutinė neteisėtai bandomos gauti išmokos suma siekė daugiau kaip 1,5 tūkst. eurų.
„Gjensidige“ duomenimis, sukčiavimo atvejų skaičius pernai sumažėjo 25 proc., tačiau kasmet kėsinamasi pasisavinti vis didesnes sumas. Štai vidutinė išaiškinto sukčiavimo suma praeitais metais kilo beveik dvigubai ir siekė 4,5 tūkst. eurų.
