• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos bankas: smulkios įmonės negauna kredito dėl finansinio neraštingumo

papildyta 11:02 val.

Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) skolinimosi galimybių tyrimą kartu su Konkurencijos taryba trečiadienį pristatęs Lietuvos bankas (LB) teigia, kad 2018-19 metais finansavimo galimybės labiausiai prastėjo didesnės rizikos, mažesnį darbuotojų skaičių turinčioms, ilgalaikių santykių su finansų įstaigomis nesusikūrusioms SVV įmonėms.

Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) skolinimosi galimybių tyrimą kartu su Konkurencijos taryba trečiadienį pristatęs Lietuvos bankas (LB) teigia, kad 2018-19 metais finansavimo galimybės labiausiai prastėjo didesnės rizikos, mažesnį darbuotojų skaičių turinčioms, ilgalaikių santykių su finansų įstaigomis nesusikūrusioms SVV įmonėms.

REKLAMA

Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, tyrimas parodė, kad 2019 metais bendrai naujų paskolų srautas buvo trečdaliu mažesnis nei 2016 metais. 

„2018-19 metais pradėjo mažėti mažų paskolų srautai, taip pat atmetamų paskolų dalis padidėjo iki 60 proc. jei prieš porą metų jis buvo tik 10 proc.“, – spaudos konferencijoje sakė G. Šimkus.   

Tyrimas atskleidė tris pagrindinius SVV finansavimo galimybes ribojančius iššūkius. 

Pirma, įmonėms dažnai trūksta tinkamo užstato už paskolas, antra, stinga informacijos apie finansavimo alternatyvas ir valstybės pagalbos priemones, įmonės linkusios kreiptis paskolos tik į vieną ar du bankus, trečia, galimybes pasiskolinti riboja finansų apskaitos trūkumai ir finansinės atskaitomybės stoka – beveik trečdalis SVV įmonių nepateikia privalomų metinių ataskaitų ar nurodo turinčios neigiamą kapitalą.

REKLAMA
REKLAMA

„Apie penktadalis Registrų centrui finansines ataskaitas teikiančių įmonių nuosavas kapitalas yra neigiamo dydžio. Tai reiškia, kad jos nemokios arba veikia neskaidriai, taip pat šios ataskaitos parengiamos nekokybiškai arba apskritai nepateikiamos“, –  sakė G. Šimkus.

REKLAMA

Lietuvos bankas ir Konkurencijos taryba, atsižvelgę į tyrimo rezultatus, pateikė kelių krypčių rekomendacijas, kaip pagerinti SVV įmonių finansavimą. 

Visų pirma siūloma taikliau skirstyti valstybės pagalbos priemones, kurios reikšmingai mažintų papildomo užstato poreikį skolinantis arba, kad jo visiškai nereikėtų.

Antra rekomendacijų kryptis susijusi su SVV administracinės naštos mažinimu ir įmonių finansinio raštingumo didinimu, kad dokumentacijos reikalavimai nebūtų įmonėms trukdis gauti finansavimą.

REKLAMA
REKLAMA

Pavyzdžiui, nebūtų reikalaujama iš įmonių pakartotinai rinkti informaciją, jei ši jau yra pateikta valstybės registruose. Taip pat siūloma didinti valstybės pagalbos priemonių paraiškų aiškumą bei pritaikyti vieno langelio principą valstybės pagalbos priemonėms administruoti. 

Trečia pasiūlymų grupė skirta didinti įmonių informuotumą apie finansines alternatyvas. Rekomenduojama parengti ir aktyviau skleisti informaciją SVV įmonėms apie finansavimo šaltinių įvairovę ir tinkamą jų pasirinkimą. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ketvirta, rekomenduojama stiprinti įmonių finansinę atskaitomybę. Siūloma kurti paskatas SVV įmonėms teikti Registrų centrui finansines ataskaitas, nuosekliai informuoti jas apie finansinių ataskaitų teikimo svarbą siekiant kreditavimo ir galimas pasekmes dėl ataskaitų nepateikimo.

Lietuvos banko duomenimis, 99 proc. Lietuvoje veikiančių įmonių yra smulkus ir vidutinis verslas. Jose dirba iki 250 darbuotojų, bet apie 80 proc. įmonių dirba iki 10 darbuotojų. LB skaičiavimais, SVV sukuria apie du trečdalius bendrojo šalies vidaus produkto (BVP).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų