Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas žurnalistams sakė, kad LB visada bendradarbiavo su visomis institucijomis
„Man labai keista, kad ponas Jakeliūnas sako, kad mes nebendradarbiavom. Kad nuomonės išsissikyrė – tai normalu“, – kalbėjo centrinio banko vadovas.
V. Vasiliauskas tikino, kad LB nenustatė, kad 2008–2009 m. Lietuvos komerciniai bankai būtų taręsi dėl VILIBOR palūkanų normos.
Paklaustas, ar S. Jakeliūno viešai pateikti skaičiai, kad dėl padidintų palūkanų lietuviai bankams galėjo permokėti apie 500 mln. Eur palūkanų V. Vasiliauskas sakė: „Na, tikrai, nenorėčiau dabar spekuliuoti skaičiais, tokių skaičių mes nenustatėme.“
LB vadovas priminė, kad pagal galiojančius ES ir Lietuvos teisės aktus LB yra nepriklausoma institucija ir valdžios institucijos neturi teisės jam duoti nurodymų.
„Bankų sistema yra stabili, pakankamai kapitalizuota, likvidi, tikrai nemanau, kad čia susidursime su kokiomis nors grėsmėmis finansų stabilumui. Tikrai taip nemanau. <...> Mes institucija, kuri remiasi faktais, ponas Jakeliūnas remiasi faktų interpretacijomis“, – politiko kalbas bankų sistemos stabilumui vertino V. Vasiliauskas.
Jo tvirtinimu, anuomet LB turėta informacija nerodė, kad komerciniai bankai galėjo sutartinai padidinti palūkanas ir taip uždirbti daugiau iš gyventojų, tačiau pripažino, kad priežiūros institucijos galimybės buvo gana ribotos.
„Mes, kai nagrinėjome tą situaciją, mes nenustatėme kažkokių specialių susitarimų. Bet vėlgi mūsų galimybės iš tikrųjų ribotos, teisėsaugos institucijų galimybės, be abejo, gerokai platesnės. Bet iš tos informacijos, kurią mes analizavome, kurią mes turėjome, na, mes kažkokių piktnaudžiavimų nenustatėme ir tą aiškiai pasakėme.
Seime ir Vyriausybėje surengtose spaudos konferencijose Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, Valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys Stasys Jakeliūnas apkaltino Lietuvos banką, kad šis esą nuslėpė informaciją apie galimus gyventojų praradimus dėl bankų padidintų paskolų palūkanų.
Išklausęs BFK pirmininko, premjeras S. Skvernelis neatmetė galimybės dėl pažeistų vartotojų interesų kreiptis į Generalinę prokuratūrą.
„Gaila, kad institucijos, kurios turi ginti ir saugoti mūsų žmones, nežinau, kodėl tokius sprendimus priėmė. Todėl paprašiau komiteto pirmininko, kad šis klausimas būtų pristatytas ministrų kabinetui ir tuomet ministrų kabinetas spręs, kokių teisinių veiksmų imtis. Vienas iš jų – kreiptis į patį Lietuvos banką, kad būtų pateiktą jų nuomonė ir atsakymai, ir galbūt į Generalinę prokuratūrą įvertinti, ar tinkamai įvertinama viešasis interesas“, – žurnalistams Vyriausybėje antradienį sakė S. Skvernelis.
S. Jakeliūno žiniomis, po 2012 m. esą pats Lietuvos bankas atliko vidinį tyrimą, kurio ataskaita parodė, kad dėl palūkanų pokyčių Lietuvos gyventojai permokėjo milžiniškas sumas pinigų.
Ataskaitoje, kurios BFK pirmininkas teigė negalintis paviešinti, nes ji gauta neoficialiai, LB teigia:
„Krizės metu, kai Europos centrinis bankas ir dauguma kitų centrinių bankų ėmėsi labai skatinančios pinigų politikos, Lietuvoje drastiškai didėjo VILIBOR ir atitinkamai brango naujos ir anksčiau išduotos litais kintamosiomis palūkanų normomis paskolos.
Apytiksliais vertinimais, dėl žymaus VILIBOR atotrūkio nuo EURIBOR nuo 2008 m. pabaigos iki 2010 m. pradžios skolininkai galėjo sumokėti 700 mln. litų (apie 200 mln. Eur) papildomų palūkanų.
Apie 5–6 mlrd. litų paskolų buvo konvertuota iš litų į eurus skolininkams prisiimant valiutos kurso riziką. Paskolų valiutą pakeitusių klientų vidutinės kredito maržos padidintos nuo vidutiniškai 1 procentinio punkto iki 3 procentinių punktų ir šis padidėjimas skolininkams papildomai kainuoja apie 100 mln. litų per metus.“
S. Jakeliūno vertinimu, 50 tūkst. Eur paskolą paėmusi šeima ar vienas asmuo dėl tokio padidinimo dešimt metų permokėjo apie 10 tūkst. Eur palūkanų. Tokių gyventojų esą gali būti kelios dešimtys tūkstančių, dėl to visa permokėta suma per 10 m. gali siekti 500 mln. Eur.