Gamtininkų nuomonės šiuo klausimu išsiskiria, vieni teigia, kad tokia praktika sumažintų erkių populiaciją, kiti – kad tokie veiksmai yra labiau kenksmingi, nei veiksmingi.
Visgi daugiau specialistų atkreipia dėmesį, kad žolės deginimas kelia rimtas pasekmes žmonėms ir gamtai.
Be to, Lietuvoje žolės deginimas šiuo metu yra draudžiamas įstatymu, o pažeidėjams gresia baudos.
Riboja įstatymai
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LUS) pirmininkas Raimundas Juknevičius pažymėjo, kad žolės deginimas anksčiau buvo itin populiari ir plačiai naudojama praktika, tačiau viskas pasikeitė po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą (ES).
„Mintį suprantame, bet skirtingi gamtininkai ištransliuoja skirtingą informaciją. Ūkininkai šiuo atveju kliaunasi teisiniais aktais.
Jeigu keistųsi teisiniai aktai, galbūt keistųsi ir praktika. Žolės deginimas buvo įprasta ir sena praktika, tačiau kai tapome nariais ir ES ėmė skirti žemės ūkiui paramą, tai tada automatiškai buvo diegiama ir Europinė ūkininkavimo sistema“, – nurodė R. Juknevičius.
Jis taip pat pridėjo, kad geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų (GAAB) apraše yra konkrečiai išskirtas reikalavimas, kad norintys gauti paramą turi laikytis nurodytų taisyklių.
„Atsirado dokumentas, kurio visiems norintiems gauti bent 100 eurų yra privaloma laikytis. Reikalavimai iš viso yra devyni, o būtent trečias iš jų yra draudimas deginti seną žolę ar ražienas“, – dalijosi LUS pirmininkas.
Žinoma, kaip ir dažniausiai visi punktai, šis, taip pat turi išimčių. GAAB nurodoma, kad tokia praktika ES narėse leidžiama tais atvejais, kai tai leidžia daryti šalies aplinkosauginė institucija.
„Jei aplinkosauginė institucija išklausydama gamtininkų, kurie teigia, kad taip reikia daryti, imtųsi tokių pakeitimų, tada gal ir naudotume tokią praktiką“, – sakė R. Juknevičius.
Tai reiškia, kad jeigu Aplinkos apsaugos ministerija (AAM) pritartų tokiai idėjai ir pakeistų teisės aktus, tuomet žolės deginimas Lietuvoje ir vėl būtų normali praktika.
Žala didesnė, nei nauda?
Gamtininkas Selemonas Paltanavičius pabrėžė, kad gamtoje nereikėtų kovoti su niekuo, o norint spręsti problemas, reikia kreipti dėmesį į priežastis.
„Čia vieno atsakymo nėra. Kovoti su niekuo gamtoje nereikia, nes kova yra lyg ir prievartos reikalas. Pirmiausia reikia susitvarkyti su priežastimis, o pagrindinė iš jų – klimato kaita. Klimato kaita atspindi neprotingą mūsų gyvenimą, šiluminį ar bet kokį kitą teršimą, per didelį išteklių naudojimą“, – atkreipė dėmesį gamtininkas.
Kalbant apie žalą, R. Juknevičius išskyrė dėl žolės deginimo kylančią oro taršą. Jis atkreipė dėmesį, kad deginant žolę didelėse teritorijose arčiau esantys miestai gali jausti ne tik nemalonų kvapą, bet ir neigiamą įtaką žmonių sveikatai.
LUS pirmininkas pažymėjo ir dar didesnę problemą, kuri kyla sudeginus žolę.
„Deginant žūtų ne tik erkės, bet ir kiti itin svarbūs organizmai. Žūtų labai daug mikroorganizmų, kurie yra svarbūs dirvodaros procesams. Mokslininkų išvada visada buvo tokia, kad deginimas sumažina dirvos derlingumą maždaug 8 proc.“ – pabrėžė R. Juknevičius.
Jam paantrino ir S. Paltanavičius, kuris pažymėjo, kad reikia suvokti, kad ugnis neveikia selektyviai.
„Neseniai važinėjau po Lietuvą ir buvau gamtoje, o kai kuriose vietovėse tikrai yra baisi sausra. Jau kelinti metai daug kas išdžiūvę, vandens telkiniai tušti. O jeigu dar tokiose vietovėse užkursime ugnį, tai ten nieko nebeliks.
Ugnis neveikia selektyviai, jei joje pražus erkės, tada pražus ir visi kiti vabzdžiai, ropliai ir visa kita. Į tai žmonėms reikia labai atsakingai pasižiūrėti“, – aiškino gamtininkas.
Kaip atkreipė dėmesį Aplinkos apsaugos departamentas (AAD), daug žmonių mano, kad žolės deginimas nėra gaisras, nes jis yra kontroliuojamas. Visgi per sekundę žmogus šios kontrolės gali netekti, o tai gali baigtis nesuvaldomu gaisru.
„Aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymas didina gaisrų grėsmę, kurių metu gali nukentėti žmonių turtas ir pats žmogus“, – nurodė AAD.
Tokios galimybės nesvarsto
AAM nurodė, kad nesvarsto galimybės sugrąžinti ar iš dalies leisti pernykštės žolės deginimą kaip priemonę erkių populiacijai mažinti.
„Ši praktika yra pavojinga, nes deginimas kelia rimtą grėsmę biologinei įvairovei, sutrikdo ekosistemas, naikina vabzdžius, kitus bestuburius, smulkius stuburinius gyvūnus. Be to, tai padidina nekontroliuojamų gaisrų riziką, kurie gali sukelti didelę žalą tiek aplinkai tiek žmonių sveikatai ir turtui“, – nurodė ministerija.
Taip pat AMM atkreipė dėmesį, kad žolės deginimas lokaliose vietose nėra veiksmingas problemos sprendimas, nes erkių paplitimą lemia ne tik augmenija.
„Atkreipiame dėmesį, kad erkių paplitimą įtakoja ne tik augmenija, bet ir klimatinės sąlygos, šeimininkų (pelių, stirnų ir kitų žinduolių, paukščių) gausa, todėl tokie aplinkai žalingi veiksmai, kaip žolės deginimas lokaliose vietose, neišspręs problemos.
Kontroliuojamas augalijos deginimas gali būti planuojamas ir atliekamas tik labai retais atvejais dėl saugomų rūšių ar buveinių atkūrimo ir negali būti įrankiu „lengvai“ tvarkytis su apleistais plotais, kuriuose gausu erkių“, – pažymėjo ministerija.
Siūlo barstyti pelenais
Viešojoje erdvėje taip pat buvo pasklidusi informacija, kad vietoje deginimo galima pasitelkti esą taip pat veiksmingą būdą – žemės barstymą pelenais.
Tiesa, LUS pirmininko manymu, yra paprastesnių būdų apsisaugoti.
„Ūkininkai ūkininkauja maždaug 45 proc. procentuose Lietuvos teritorijos. Tokią teritoriją visą apibarstyti pelenais yra nerealu. Ūkininkai, kurie gano gyvulius, naudoja medžiagas atbaidančias erkes.
Žmonės, nuolat dirbantys tokioje aplinkoje, turi variantą skiepytis, o, kad erkė neįsisiurbtų, galima naudoti ir ją atbaidančias medžiagas“, – dalijosi R. Juknevičius.
Tokių priemonių imtis rekomenduoja ir AAM.
„Saugantis nuo erkių platinamų ligų siūlome pasirūpinti asmenine apsauga – skiepais nuo encefalito, lankantis gamtoje dėvėti tinkamą aprangą ir naudoti repelentus. Grįžus atidžiai apsižiūrėti, ar nėra įsisiurbusių erkių.
Taip pat siūlytina periodiškai atlikti kraujo tyrimus dėl erkių platinamų bakterinių ligų, nuo kurių nėra skiepų (šios ligos vystosi lėtai, todėl periodiškai tikrinantis galima išvengti rimtesnių komplikacijų).
Augintiniams taip pat yra priemonės, apsaugančios nuo erkių – repelentais impregnuoti antkakliai, repelentai ir spec. preparatai“, – nurodė ministerija.
Norint sumažinti erkių populiaciją ir su jomis susijusių ligų riziką, AAM rekomenduoja tvarkyti gyvenamųjų teritorijų aplinką šienaujant žolę, genint krūmus.
LUS pirmininkas taip pat pabrėžė, kad žolės šienavimo reikalavimų paisymas itin veiksmingas.
„Šienaujamuose plotuose erkių skaičius yra gerokai mažesnis. Tačiau su šienavimu irgi yra skirtingų nuomonių, kai kurie gamtininkai teigia, kad nereikėtų to daryti, nes kiti gyvūnai neturi kur pasislėpti“, – nurodė LUS pirmininkas.
S. Paltanavičius irgi išskyrė tai, kad pelenų barstymas vargiai galėtų būti pritaikomas didelėse teritorijose. Pasak jo, šis būdas labiau tiktų žmonėms, kurie nuo erkių norėtų apsaugoti savo nuosavybę.
„Pelenai keičia aplinkos terpę iš rūgštinės į šarminę. Įsivaizduoju, kad tokia praktika galėtų būti vykdoma žmonių, kurie savo buityje vis dar naudoja krosnis ir pelenus pabarstytų darželyje ar kažkur kitur“, – dalijosi gamtininkas.
Baudos siekia ir 350 eurų
„Aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymas didina gaisrų grėsmę, kurių metu gali nukentėti žmonių turtas ir pats žmogus. Taip pat didėja oro tarša, kuri kenkia aplinkai ir žmonių sveikatai.
Ypač didelė žala gyvūnijai ir augalijai, nes deginant pievas ar seniai sukrautas medžių krūvas jų neperkrovus žūsta smulkioji fauna (vabzdžiai, driežai, kiškiai, perintys paukščiai ir jų jaunikliai) sudega paviršinis žemės sluoksnis su naujais dygstančiais augalais ar jų sėklomis“, – pažymėjo AAD.
Departamentas primena, kad už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas yra taikomos baudos.
Tokie veiksmai užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.
Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.
Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
