Užimtumo tarnybos duomenimis liepos mėnesį 7 įmonės pranešė apie atleidžiamus darbuotojus. Daugiausiai 59 darbuotojus apie jų atleidimą įspėjo įmonė „Hanning Vilnius“. 25 darbuotojus atleisti ruošiasi įmonė „Iremas“. O „Polywood“ ir „Inter RAO Lietuva“ ruošiasi atleisti po 24 darbuotojus.
Įmonės išgyvena neramius laikus
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius tikino, kad šiuo metu auksinio laiko neturi beveik nė viena įmonė.
„Daugelis įmonių susiduria su problemomis ir iššūkiais. Ypač kenčia tos įmonės, kurių veiklai reikalingos dujos ir elektra.
Ruduo ir žiema bus kritinis laikas, kai matysime pokyčius. Akivaizdus faktas, kad įmonės jau negauna pelno, nes išaugo kaštų našta. Tai lemia išaugę darbuotojų kaštai, žaliavų, energetikos kainos, bendra infliacija. Dėl visų šių priežasčių įmonės vangiai galvoja apie įmonių plėtrą arba investicijas į technologinį atsinaujinimą. Įmonės taupymo režimus yra įjungusios jau seniai. Tačiau nemanau, kad kas nors taupo kokybės sąskaita, nes dabar norint išlikti rinkoje turi klientui užtikrinti ir atitinkamą kokybės lygį“, – tikino pramonininkų atstovas.
Pasak V. Janulevičiaus, laiko klausimas, kada dalis įmonių bus priverstos stabdyti veiklą, nes ne visos sugebės išlaviruoti.
„Šiuo metu įmonėms labai trūksta apyvartinių lėšų ir vis daugiau įmonių yra priverstos atidėti mokėjimus tiekėjams. Šis skaičius toliau auga – ir auga ne dėl to, kad įmonės tampa nemokiomis, o dėl ilgų tiekimo grandinių.
Kalbamės su Vyriausybe dėl apyvartinių lėšų. Nekalbame apie subsidijas, kalbame tik apie apyvartines lėšas, kurios padėtų išspręsti nesklandumus ir sunkumus, kilusius dėl ilgesnių tiekimo grandinių“, – sako pramonės įmonių atstovas.
Įmonės ėmė taupyti elektrą
Panevėžio Prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius pasakojo, kad pramonės įmonės visais būdais bando sutaupyti.
„Pirmiausia įmonės bando taupyti energetinius išteklius. Šiandien niekas negali atsakyti, kokios ateityje bus dujų ir elektros kainos, kiek jos dar didės. Visi jaučia įtampą ir mato, kad šiuo metu situacija nėra pati geriausia, dėl nieko negalime būti užtikrinti.
Tad įmonės pačios stengiasi apsirūpinti elektros gamybos įranga, įsirengia saulės elektrines“, – vardijo rūmų vadovas.
Pasak V. Matkevičiaus, įmonės taupo elektrą ir mažindamos apšvietimą.
„Tačiau visa tai daroma atsižvelgiantį darbuotojų sveikatą. Įmonės nerizikuos kenkti darbuotojams mažesnių kaštų sąskaita. Juk yra ir kitų būdų, pavyzdžiui galima sutrumpinti darbo laiką ar dalį darbuotojų atleisti. Tad įmonės pačios renkasi, kokiais būdais taupyti savo kaštus.
Taip pat stengiamasi užtikrinti, kad nenukentėtų ir gaminamų produktų kokybė. Tačiau mūsų įmonių negalima lyginti su Azijos gamyklomis, kur tamsiuose rūsiuose pagaminama 50 proc. ar dar daugiau produkcijos. Mes iki tokio lygio tikrai nenusileisime“, – tikino V. Matkevičius.
Anot jo, pirmiausia taupyti apšvietimui ėmė prekybos įmonės.
„Jos dirba ilgas darbo valandas. Tad kažkada diskutavome, ko reikia imtis, kad sutaupytume. Jeigu sumažinsime apšvietimą, turėsime šiek tiek liūdnesnį ir tamsesnį vaizdą. Vietoje to būtų galima sutrumpinti darbo valandas. Tačiau patys prekybininkai pasirinko verčiau mažinti apšvietimą. Ar tai pasiteisins, pamatysime vėliau. Tačiau kito kelio tiesiog nėra.
Belieka didinti ir taip jau aukštas maisto produktų kainas arba bandyti ieškoti kitokių taupymo būdų“, – komentavo V. Matkevičius.
Sumažės gamybos apimtys
Pasak prekybos ir pramonės įmonių atstovo V. Matkevičiaus, auganti infliacija sustabdys investicijas.
„Todėl ateityje matysime mažėjantį bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą. Ypatingai jis mažės rudenį ir žiemą. Šiuo metu įmonės – laukia.
Joms sunku padengti augančias išlaidas. Neseniai kalbėjausi su viena įmone. Jos sąskaitos už elektrą išaugo 5 kartus. Jeigu įmonė anksčiau mokėjo 20 tūkst., dabar moka 100 tūkst. eurų. O prekių kainų daug kelti įmonės irgi negali, nes praras konkurencingumą. Tad ir reikia ieškoti kitų būtų taupyti“, – komentavo V. Matkevičius.
Jo teigimu, kol kas pramonės įmonės dar dirba iš inercijos, tačiau rugsėjis parodys tikrąją situaciją.
„Daugelis įmonių planavo plėtrą, buvo užsisakiusios naujos įrangos. Tačiau dabar tos įmonės svarsto verčiau susimokėti baudas ir grąžinti tą įrangą. Nes didesnės įmonės apimtys tik dar labiau augins kaštus, kurių nebus iš ko apmokėti“, – sakė V. Matkevičius.
Infliacijos pokyčiai jau rudenį?
Kai kurie ekonomistai perspėja, kad aukštos energijos kainos palaiko infliacijos augimo riziką. Be to, greitą infliacijos atoslūgį gali pristabdyti situacija žemės ūkyje.
„Pagrindinė rizika šiandien yra dujos ir elektra, nes ši energetikos rūšis dėl Rusijos karo prieš Ukrainą ir Rusijos ekonominio karo prieš Europą, dujų tiekimas „Nord Stream“ dujotiekiu yra užstrigęs ir šiandien saugyklų pildyti nebeišeina, dujų kaina iš tiesų yra labai aukšta, palyginti su praėjusiais metais“, – kalbėjo ekonomistas Marius Dubnikovas.
„Ar nebus taip, kad dujų kainos bus dar aukštesnės, kas reikš elektros pabrangimą, spaudimą prekėms ir paslaugoms. Tai čia yra rizika, kuri gali situaciją šiek tiek pakeisti“, – teigė ekonomistas.
Anot „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, greitą infliacijos atoslūgį stabdys situacija energetikos bei žemės ūkio sektoriuose.
„Europoje tęsiasi energijos krizė – dujų importas iš Rusijos yra dar labiau sumažėjęs, saugyklos pildomos ne taip greitai, kaip buvo suplanuota, o artėjančią žiemą šaldys ne tik jų kaina, bet ir galimas trūkumas. Brangios dujos bei jų trūkumas, žinoma, į neregėtas aukštumas kelia ir elektros kainas“, – sakė N. Mačiulis.
„Nors kai kurių maisto žaliavų kainos šiek tiek atslūgo, dėl besitęsiančio karo Ukrainoje, ekstremalių oro reiškinių bei kitų priežasčių yra sudėtinga tikėtis, kad maisto produktai bus daug pigesni“, – pridūrė ekonomistas.
Pasak N. Mačiulio, Lietuvoje žemės ūkio produktų supirkimo kainos šią vasarą yra net 58 proc. didesnės nei prieš metus.
Bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, ar infliacijos augimo lėtėjimas yra tendencija, parodys ruduo.
„Vieno mėnesio tikrai neužtenka tendencijai pajausti, o liepa apskritai yra išskirtinis mėnuo dėl įvairių sezoniškumo komponentų – išpardavimų, naujo derliaus, be to labai svarbi infliacijos dedamoji yra naftos rinka, o ji šį mėnesį irgi santykinai palankiai veikė kainų struktūrą“, – atkreipė dėmesį I. Genytė-Pikčienė.
Anot banko „Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico, iki metų pabaigos infliacija šalyje turėtų siekti apie 10 proc. arba net mažiau šios ribos, nes palyginamieji rodikliai pernai tokiu metu jau buvo aukštesni.
„Metų pabaigoje mes prognozuojame, kad turėtų nukristi žemiau 10 proc., nes tas didžiulis jos šuolis prasidėjo pernai rugsėjį, o gruodį jau buvo labai įsibėgėjęs. Palyginti su praėjusių metų rodikliais, mes tikrai turėsime ne tokią didelę infliaciją. Turėtų sumažėti spaudimas darbo užmokesčio kėlimui, išbalansavimas ekonomikai sumažės“, – sakė ekonomistas.
