„Eurostat“ duomenimis, jau 2021 m. maisto produktų kainos Lietuvoje siekė 86,7 proc. ES šalių vidurkio.
Praėjusių metų duomenų apie jas dar nėra, tačiau turint galvoje, kad mūsų šalyje jos augo gerokai sparčiau nei kitur, tikėtina, kad jos jau ir viršijo europines. Vidutinės lietuvių pajamos tais metais sudarė kiek daugiau nei 50 proc. vidutinių europiečių pajamų.
Panašu, kad ir toliau lietuviai maistui skirs bene didžiausią dalį savo pajamų, nes produktų kainos, kaip prognozuoja specialistai, vargiai sumažės.
Praėjusią savaitę vykusioje ekonomikos konferencijoje „Lietuvos Davosas“, be kita ko, diskutuota ir apie maisto kainų kilimą trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pastebėjo, kad jos priklauso nuo daugelio veiksnių.
„Maisto produktų kaina susideda iš keleto dalių – mokesčių, prekybininkų, perdirbėjų ir žaliavos gamintojų. Mažiausiai reiktų kreipti dėmesį į pirmąją, mokestinę dalį, t. y. pridėtinės vertės mokestį (PVM). Tikėtina, kad artimiausius kelerius metus šis tarifas nesikeis.
Nors kitose šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, matome, kad taikoma PVM lengvata, tuo metu Latvijoje ar Estijoje lengvatos nėra“, – sakė ekonomistas.
Pasak jo, pagrindinė maisto produkto sudedamoji dalis yra žaliava, žemės ūkio produkcija.
„Perdirbėjo kaina susideda iš darbo jėgos sąnaudų, energetikos, nuomos, mokesčių ir uždirbamo pelno“, – vardijo T. Povilauskas.
Jis atkreipė dėmesį, kad maisto kainos priklauso nuo ciklinės dedamosios. Esą ekonomika juda ciklais, esant brangimo laikotarpiui, brangsta viskas, tuo pačiu ir maisto kainos kyla.
„Tuo metu kai ekonomika važiuoja žemyn, pinga ir maistas. Žiūrėdami atgal matome, kad pandemijos metu maistas pigo, vėliau ekonomika atšoko, todėl didėjo ir maisto kainos. Dabar ekonomika vėl lėtėja, todėl kitais metais maistas turėtų atpigti“, – prognozavo T. Povilauskas.
Anot jo, maisto kainas koreguoja ir struktūriniai pokyčiai, t. y. tie, dėl kurių patys sprendžiame ir tariamės, pavyzdžiui, aplinkosauginiai reikalavimai.
„Šie pokyčiai yra labai svarbūs. Juos galime prognozuoti ir numatyti, kaip keisis maisto kainos. Dar kainas lemia ir vienkartiniai veiksniai, tai yra orai ir klimato sąlygos. Jeigu orai prasti, grūdų derlius gali būti prastas ir iš karto matysime kainų šuolį. Šiuos veiksnius prognozuoti sunku. Ilguoju laikotarpiu svarbiausi yra struktūriniai ir ilgalaikiai veiksniai“, – komentavo ekonomistas.
Kainos į buvusį lygį nebesugrįš
Pasak T. Povilausko, kainų svyravimus taip pat lemia produkcijos pasiūla.
„Paklausa daugmaž yra auganti, nebent keičiasi vartojimo įpročiai, pavyzdžiui, mažesnis mėsos vartojimas.
Kiekvieną kilimą seka kritimas. Tik klausimas, kokiu mastu ir ar grįžtame į tą patį lygį. Metinė infliacija mažės visame pasaulyje, jeigu nebus naujų pasiūlos šokų, kito pasaulinio karo“, – prognozavo ekonomistas.
Anot jo, į ankstesnį kainų lygį nebesugrįšime.
„Kitais metais po didelio kainų šuolio, matysime kainų mažėjimą, tačiau į tą patį kainų lygį, kurį turėjome prieš kelis metus jau nebesugrįšime.
Maisto kainos priklauso nuo energetikos kainų. Dabar energetika pinga, todėl matysime ir maisto kainų korekcijas“, – sakė. T. Povilauskas.
Jo teigimu, maisto kainos priklauso nuo žaliavų atsargų.
„Kuo žaliavų atsargų lygis mažesnis, tuo kaina didesnė. Turėjome aukštas kainas, nes buvo sumažėjusios žaliavų atsargos. Jeigu norime, kad maisto kainos mažėtų, turi didėti atsargos. Turi būti geras derlius kelis metus, kad derlius būtų didesnis nei vartojimas. Tada atsigautų atsargų lygis. Tai priklauso nuo ūkininkų ir bendros ekonominės situacijos.
Visgi po penkių metų maisto kainos padidės, tačiau kitais metais matysime jų mažėjimo. Po to kainos vėl kils“, – prognozavo T. Povilauskas.
Vienus produktus pabrangins, kitus atpigins
Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis irgi pastebėjo, kad energetikos ir žaliavų kainos, atlyginimai jau nebegrįš į buvusį lygį. Todėl sunku tikėtis, kad ir maisto kainos bus tokios, kaip buvo anksčiau.
„Prekės susideda iš keleto resursų ir jeigu vienas atpigs, kitas gali pabrangti. Energetika atpigo, tačiau ji vis tiek nebebus tokia pigi, kokia buvo prieš tris metus. Atlyginimai per penkis metus išaugo beveik dvigubai. Todėl tikrai sunku, kad maisto produktai atpigtų ir kainuotų, tiek pat, kiek prieš metus ar penkerius“, – aiškino prekybos tinklo vadovas.
D. Dundulis teigė, kad esant galimybėms, parduotuvėse visada yra siūlomos įvairios nuolaidos pirkėjams.
„Prekybos tinklai giriasi, kaip dalija nuolaidas ir sako, kad apie kainų mažėjimą pranešė pirmieji. Tačiau jau pernai, gruodį teigiau, kad pieno produktai atpigs. Taip ir buvo. Vis dėlto ši situacija naudinga tik pirkėjui, pieno gamintojams šiuo metu situacija nėra džiuginanti.
Tokia situacija ilgai tvari nebūna, jeigu žemdirbys parduoda produkciją pigiau už jos savikainą, anksčiau ar vėliau tai baigiasi. Pavyzdžiui, ūkininkai sumažins karvių bandas ir pienas pabrangs“, – mažomis kainomis džiaugtis neragino prekybos tinklo vadovas.
Pasak jo, maisto produktų kainos vis keičiasi.
„Dabar brangsta mėsa. Kol kas pirkėjai to nemato. Tačiau anksčiau ar vėliau tai pajus. Kol kas prekybos tinklai visomis išgalėmis bando laikyti žemas kainas, nes nenori prarasti pirkėjų.
Atpigs ir duona, kepiniai. Kol kas kepėjai nepasiduoda, tačiau tik laiko klausimas, kada pamatysime mažesnes kainas duonos prekių grupėse. Žinoma, yra pigesni duonos produktai, jie daug ir neatpigs. Tačiau jeigu duonos kilogramas kainuoja 3 eurus, jis turėtų atpigti“, – prognozavo D. Dundulis.
Prekių krepšelis toliau brangsta
Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse vasarį brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė.
Palyginti su sausiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis vasarį brango 1 proc. (0,8 euro), o palyginti su 2022-ųjų vasariu buvo 28,6 proc. (17,16 euro) brangesnis.
Pigiausias krepšelis buvo „Maximoje“ – 65,5 euro (brango 1,58 euro), antroje vietoje „Barbora“ – 74,01 euro (brango 1,46 euro), trečioje „Rimi“ – 77,12 euro (pigo 6,45 euro), ketvirtoje „Lidl“ – 77,53 euro (brango 4,92 euro), penktoje „e-Rimi“ – 79,47 euro (pigo 6,34 euro), šeštoje „Norfa“ – 79,79 euro (brango 3,36 euro), septintoje „Iki“ – 81,91 euro (brango 3,91 euro), aštuntoje „Last Mile“ – 82,89 euro (brango 3,95 euro).
Populiarių ir gerai žinomų produktų vidutinio krepšelio kainų analizė rodo, kad per mėnesį kainos pigo 3 proc. (1,89 euro), o per metus pabrango 28,2 proc. (13,36 euro).
Iš pricer.lt stebimų 52 prekių kainų brango visos, reikšmingai – 10 proc. ir daugiau – brango 48 prekės. Labiausiai brango pigiausia juoda duona, kiaušiniai, pigiausias batonas, cukrus, pomidorų sultys, vištiena, pieno produktai buvo brangesni 15–50 proc.
