Žinoma, dujos nėra vienintelis energijos šaltinis, kuriuo galime šildytis savo namus. Šiuolaikinės technologijos siūlo mums įvairius variantus: elektra, dyzelinas, anglis, biokuras – malkos, medienos, pjuvenų briketai, įvairios granulės: medžio, durpių, šiaudų, saulėgrąžų lukštų ir t.t. Yra Lietuvoje regionų, kur seniai išsprendė tas dilemas. Šiuo metu daugelis savivaldybių turi biokatilines ir šildosi kūrendami vietinį biokurą, kuris kelis kartus pigesnis už gamtines dujas. Deja, didieji šalies miestai neįsirengė biokuru kūrenti tinkamų katilinių, nes negalėjo sėkmingai pasinaudoti Europos Sąjungos parama, kaip tai padarė mažesnieji miestai. Pastarųjų patirtis rodo, kad išsirinkus tinkamus biokatilus ir tinkamai eksploatuojant visą šildymo sistemą, už šildymą gyventojams reikia mokėti gerokai mažiau.
Bene laisviausią pasirinkimą turi individualių namų gyventojai. Daugelis ankstesnės statybos namų šeimininkų jau ryžtasi keisti seniau įrengtus dujų katilus, nes kainos darosi nebepakeliamos. Kokį šildymo katilą įsigyti galvas laužo ir dabar įsirenginėjantys namus gyventojai. „Pastaraisiais metais išryškėjo tendencija individualios statybos namuose rengtis biokuro katilus. Ir tai visiškai suprantama. Bet kuris namo savininkas, nors kiek daugiau pasigilinęs, paskaičiavęs, mato, kad naudingiausia name statyti biokatilą. Vietinio kuro niekada nepritrūks, joks rusas kranelio neužsuks. Tik svarbu išsirinkti tokį katilą, kurį galima kūrenti kelių rūšių biokuru, kad galima būtų pasirinkti pigiausią, ar pakeisti kitu, vienam netikėtai pasibaigus“, – sako biokatilus gaminančios įmonės „Biokaitra“ direktorius Židrūnas Mackevičius.
Šildymo išlaidos pagal kuro rūšį
Tyrimai rodo, kad pigiausia namus šildytis naudojant malkas, šiaudų ar medžio granules. Bet kūrenimas malkomis turi minusų – jis kaip mažas vaikas reikalauja nuolatinės priežiūros, nes į katilą pakrauti malkų reikia bent 1-2 kartus per parą. Jei įsigijote automatizuotą granulinį biokatilą, kuris pritaikytas kūrenti ir šiaudų granulėmis, išvengsite tų bėdų, su kuriomis susiduria žmonės, šildantys savo namus malkomis. Tokio katilo kuro padavimas automatizuotas, valdymas paprastas, katilo galia adaptuojama pagal šilumos poreikį, o kuro įkrovos gali užtekti iki 7-ių parų.
Židrūno Mackevičiaus teigimu, neabejotinai Lietuvos prioritetu turėtų būti maksimalus vietinio kuro panaudojimas. Šiaudai, pjuvenos, saulėgrąžų lukštai daugelio laikomi tiesiog atliekomis, gali mums dar gerai pasitarnauti ir pigiai, ekologiškai šildyti mūsų namus, kad rusiškos dujos neplonintų mūsų piniginių. Juo labiau, kad lietuviškų šiaudų yra tikrai labai daug, todėl gaminama vis daugiau šiaudų granulių. Tai lemia didėjančią biokuro katilų paklausą „Šių metų pavyzdys, kai buvo subsidijuojamas biokatilų įsirengimas, rodo, kad žmonės yra linkę pereiti prie šildymo biokuru.
Per kelis mėnesius, kai buvo kompensuojama iki 30 procentų biokatilų įrengimo kainos, tikrai daug žmonių panoro pasinaudoti šia lengvata“, – teigia Ž. Mackevičius. Siekiama, kad biokatilus įsirengtų kuo daugiau namų ūkių, todėl ir kitais metais planuojama teikti tokią paramą. Anot Ž. Mackevičiaus, visi, kurie galvoja įsirengti biokatilus, gali turėti galvoje, kad minėtos skatinimo priemonės bus tęsiamos.
