Be to, mūsų šalyje sparčiai auga atlyginimai, tad greitai baigsis pastaruosius metus gyventojus kankinusi infliacija. O, kadangi verslai nebegali kelti kainų ar mažinti algų, jie imasi mažinti darbuotojų skaičių.
Trečiadienį vykusiame Lietuvos verslo forume kalbėjęs vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis pabrėžė, kad „ilgai laukta“ ir ekonomistų užtikrinta recesija taip ir neatėjo. Prie to itin prisidėjo pandemijos metu šalių sukaupti trilijonai eurų.
Ekonomistai suklydo visu 100 proc.
Prieš kalbant apie ateinančius metus, anot N. Mačiulio, verta prisiminti šių metų pradžią. Lygiai prieš metus, jo teigimu, buvo „labiausiai laukiama recesija“.
„Jeigu pažiūrėtumėte visų pasaulinių institucijų prognozes, ko buvo tikimasi iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ekonomikos, tai buvo prognozuojamas ekonomikos nuosmukis, didžiausia recesijos tikimybė nuo 1975 m. „Bloomberg“ modelis rodė, kad tikimybė, jog iki 2023 m. rugsėjo prasidės recesija, yra lygi 100 proc.
Ekonomistai dažniausiai susilaiko nuo tokių teiginių, kaip 100 proc., nes socialiniai mokslai, ekonominiai procesai nėra fizika ir yra dinamiški. Bet, akivaizdu, kad lūkesčiai dėl didžiulės infliacijos, prarastos perkamosios galios, palūkanų normos šoko ir visų geopolitinių įtampų buvo labai aiškūs – turi prasidėti JAV recesija. Tik ne visai aišku, kada“, – situaciją komentavo ekonomistas.
Vis tik jis pabrėžė, ką iš tikrųjų matome dabar: rugsėjis atėjo ir praėjo, III ketvirtį bendro vidaus produkto (BVP) augimas – sparčiausias per pastaruosius 2 metus.
Be to, ypač sparčiai auga namų ūkių vartojimas, nedarbo lygis – arti žemiausio lygio per pastarąjį pusę amžiaus, didėja įmonių investicijos.
„Jokių užuominų, kad galėtų prasidėti ekonomikos nuosmukis. Kodėl? Ar iš tiesų klydo ekonomistai? Ir, beje, šiandien ryte dar pamačiau vieną „Bloomberg“ antraštę. Vadinosi taip: „Baigėsi recesija, kuri taip ir neatėjo“.
Tad raskime paaiškinimą, kodėl JAV ir didelės dalies likusio pasaulio ekonomika šiemet augo sparčiau, negu tikėtasi“, – forume kalbėjo pranešėjas.
Kelią recesijai užkirto ir karantinas
N. Mačiulio aiškinimu, viena iš pagrindinių priežasčių – keletą metų vykdomos milžiniškos (trilijonais dolerių) JAV investicijos į pramonę.
Specialistas įvardijo, kad JAV biudžeto deficitas – pusantro trilijono JAV dolerių (apie 1,4 trilijono eurų) ir apie 7 proc. BVP. Tačiau verta pažymėti, kad visa tai yra kalbant apie „perkaitusią“ JAV ekonomiką:
„Tai, be jokios abejonės, yra svarbi priežastis, dėl ko yra užkertamas kelias ekonomikos nuosmukiui: skoliniesi pinigus, juos investuoji į pramonę.
Taip įgyji konkurencinį pranašumą, užkerti kelią nedarbo lygio didėjimui. Taigi viskas gerai, kol turi tų pinigų ir gali pasiskolinti“, – dėstė N. Mačiulis.
Antra priežastis, dėl ko šalis nepaniro į prognozuotą recesiją – tai finansiniai rezervai, kuriuos gyventojai sukaupė per pandemiją.
Ekonomisto aiškinimu, JAV tai buvo papildomi 2 trilijonai dolerių (apie 1,9 trilijono eurų), eurozonoje – maždaug trilijonas.
O Lietuvoje – daugiau negu 5 mlrd. sukauptų papildomų indėlių, kurių pinigų gyventojai neišleido augant pajamoms ir karantino metu turint apribotas galimybes keliauti, lankytis sporto klubuose, restoranuose ir t. t.
„Bet ir čia mes jau matome mažėjančią tų indėlių perkamąją galią. Pati indėlių santaupų suma nėra labai sumažėjusi. Bet, jei mes įvertintume, kokia tų indėlių perkamoji galia, kiek jie nuvertėjo dėl infliacijos, tai jų Europos valstybėse praktiškai nebeliko, o JAV yra arti nulio.
T. y. nebeliko tų perteklinių indėlių, kuriuos galima nukreipti į vartojimą, į investicijas. Tai kol kas šie du svarbūs veiksniai užkirto kelią ekonomikos nuosmukiui. Bet palūkanų normos nebedidėja, galbūt tos recesijos ir nebus“, – nurodė pranešėjas.
Atlyginimams augant viskas grįš į senas vėžias, bet trūks darbo vietų
Kalbėdamas apie Lietuvą, N. Mačiulis atkreipė dėmesį, kad, pažiūrėjus į mūsų šalies apdirbamosios gamybos (kai žaliava paverčiama produktu – aut. past.) apimtis, mes Europoje išsiskyrėme atsparumu tiek pandemijai, tiek energijos kainų šokui, tiek Rusijos–Ukrainos karui, tiek sutrikusioms tiekimo grandinėms.
Jis įvardijo, kad, pavyzdžiui, Estijos apdirbamoji gamyba yra nukritusi į 2019 m. lygį, o mes esame ten, kur buvome 2022 m. – 30 porc. didesnės apdirbamosios gamybos apimtys, nei buvo šio 10-mečio pradžioje.
Dar viena teigiama tendencija Lietuvoje, pasak ekonomisto, yra didėjantis realus darbo užmokestis – atlyginimų augimas yra didesnis, negu kainų.
Jo teigimu, kitų metų pradžioje perkamoji galia jau sugrįš ten, kur buvo prieš šį infliacijos šoką. O tai, anot N. Mačiulio, turėtų paskatinti vidaus paklausą.
„Bloga naujiena – laisvų darbo vietų skaičius yra ženkliai nukritęs beveik į žemiausią lygį per pastarąjį 10-metį. Tai susiję su tuo, kad įmonės, matydamos ir mažėjančią paklausą, ir mažesnes galimybes perkelti didėjančias darbo sąnaudas į galutines prekių ir paslaugų kainas, turi tik vieną išeitį – mažinti darbuotojų skaičių ar bent kol kas jo nedidinti.
Nes, kai didėja minimalus mėnesinis atlyginimas 15 proc. šiemet, kitais metais – 10 proc., jo apeiti negali. Ir vienintelis sprendimas – atsisakyti dalies darbuotojų. Tikėtina, kad tą matysime per ateinančius metus“, – aiškino specialistas.
Kainos – rekordinės, bet lietuviai finansinę padėtį vertina geriausiai
Kaip dar vieną Lietuvos išskirtinumą N. Mačiulis paminėjo tai, kad, nepaisant sumažėjusio įperkamumo ir būsto sandorių skaičiaus, nekilnojamojo turto kainos mūsų šalyje išlieka rekordinėse aukštumose.
„Ar čia bloga, ar gera naujiena priklauso nuo to, kiek jūs turite butų ir kiek planuojate jų parduoti. Bet, priešingai negu daugelyje šalių, čia kol kas jokios kainų korekcijos nėra. Kas rodo, kad tarp pardavėjų nėra didelės įtampos, streso“, – forumo metu svarstė pranešėjas.
Pabaigai jis dar paminėjo, kad, kol ekonomistai ir pramoninkai – nusiteikę nelabai optimistiškai, Lietuvos gyventojai, atvirkščiai – nusiteikę labai gerai.
Anot N. Mačiulio, pasitikėjimo rodiklis – beveik aukščiausiame lygyje istorijoje, vienas didžiausių Europos Sąjungoje.
Remiantis tuo, lietuviai savo finansinę padėtį vertina geriausiai, kaip kada nors būtų vertinę.
„Tai aš tikiuosi, kad ekonomistai šį kartą klysta“, – baigdamas savo apžvalgą juokavo ekonomistas.
1.auga namų ūkių vartojimas - taip, tai tiesa, nes padidėjusios kainos, todėl ir išleidžiam daugiau,viena didžiausių infliacija ES, banko palūkanos pačios didžiausios visoje ES.
2.nedarbo lygis mažas - taip, nes po reformos didžiausią dalį sudarė ilgalaikiai bedarbiai, tai pagrinde iki pensijinio amžiaus,neigalieji, jiems pasiūlė pvz. 3kart į maxima, ne - atia., iš kart po reformos jie dingo...
3.didėja investicijos - cha, jau buvo skelbta ES ataskaita, Lietuvoje investicijos sumažėjo 8 kartus!!!
Sveikinu tautiečius su gerėjančiu gyvenimu! Rinkite konervatliberalūs, socdemus ir stabiliai taip gyvensite "gerai"...
Mus valdo nusikaltėliai vykdantys psichiškai nesveikų žydų nurodymus ! Vien ko verta klimatos kaitos afera ! Nusikalteliai nori atimti iš mūsų viską namus, mašinas , žemę, maistą, vandenį. Kiekvienam skaitmeninį ID ir skaitmeninius pinigus. Tokio lygio nusikaltimų žmonija dar nematė . Siūlau europarlamentarams kurie balsuos už skaitmeninį ID atimti pilietybę .
Toliau kertami MUSU miškai . Siūlau boikotą Šikejai !!!
