Naujausiais „Eurostat“ duomenimis, pigiausia ES šalis yra Bulgarija, kurioje prekių ir paslaugų kainų lygis yra 47 proc. žemesnis nei ES vidurkis. Antroje vietoje – Rumunija, kurioje kainos yra 45 proc. žemiau vidurkio.
Toliau rikiuojasi kaimyninė Lenkija su 40 proc. žemesnėmis kainomis ir Vengrija, kur viskas maždaug 35 proc. pigiau nei ES.
Penktoje vietoje – Lietuva. Mūsų šalyje kainų lygis sudaro apie 70 proc. europietiškų kainų.
Tuo metu Latvijoje ir Estijoje kainos kiek aukštesnės nei Lietuvoje. Latvijoje vartojimo prekių ir paslaugų kainų lygis yra 21 proc. žemesnis nei ES vidurkis, o Estijoje – 15 proc.
Visoje ES aukščiausios kainos fiksuojamos Danijoje, čia kainų lygis yra 41 proc. didesnis nei ES vidurkis. Antroje vietoje – Airija (beveik 34 proc. brangiau), trečioje – Liuksemburgas (31 proc. brangiau).
Lietuvoje brangiausi drabužiai ir avalynė
„Eurostat“ lygina ne tik bendrą vartojimo kainų lygį ES šalyse, bet ir atskirų paslaugų ir prekių kategorijų kainas.
Vos kiek brangiau nei vidutiniškai visose ES šalyse Lietuvoje kainuoja tik drabužiai ir avalynė. Jų kainos yra 2 proc. didesnis nei ES vidurkis. Aprangos kainomis Lietuva lenkia Italiją, Ispaniją, Portugaliją, Vokietiją, taip pat ir kaimyninę Lenkiją ir dar daugelį kitų šalių.
Tiesa, kitose Baltijos šalyse apranga ir batai yra dar brangesni nei Lietuvoje. Latvijoje šios grupės prekių kainų lygis 5 proc. didesnis nei ES vidurkis, o Estijoje jos kainuoja 9 proc. brangiau nei vidutiniškai ES šalyse.
Pigiausiai Lietuvoje kainuoja komunikacijos paslaugos: pašto tarnybos paslaugos, telefonų įranga ir aptarnavimas, internetas. Lietuvoje šios paslaugos kainuoja 38 proc. mažiau nei ES vidurkis. Mažesnės telekomunikacijų kainos nei pas mus yra tik Lenkijoje ir Rumunijoje. Lenkijoje jos 54 proc. mažesnės už ES vidurkį, Rumunijoje – 48 proc.
Lietuva taip pat yra tarp keturių šalių, kuriose pigiausias maistas ir nealkoholiniai gėrimai. Maisto prekių kaina Lietuvoje yra 20 proc. žemesnės nei ES vidurkis. Pigiau maistą perka tik Rumunijos, Lenkijos ir Bulgarijos gyventojai.
Drabužių kainą nulemia maža rinka
Neretai galima išgirsti, kad, pavyzdžiui, Vokietija yra brangi šalis, tad nenuostabu, kad informacija apie brangesnius drabužius Lietuvoje nei Vokietijoje, gali stebinti. Visgi ekonomistai tikina – nieko stebinančio čia nėra. Didelę įtaką drabužių ir avalynės kainai daro itin maža rinka.
Ekonomistas Marius Dubnikovas tikina, kad maža Lietuvos rinka yra bene pagrindinė priežastis, kodėl drabužių kaina yra didesnė, palyginti su didesnėmis šalimis.
„Prekybininkai laiko didesnes kainas, nes turime atsivežti prekes pakankamai mažomis partijomis ir skirtingus vienetus. Supraskime, kad pavyzdžiui kokioje Ispanijoje, kur yra daugiau žmonių, galima atvežti į rinką keletą konteinerių tokių pačių batų ir jų nešiotojai niekada nesusitiks, o jie bus patenkinti turėdami unikalų daiktą.
Tuo metu į Lietuvą atvežus didelę batų siuntą, kas būtų pigiau, greičiausiai visi vaikščiotumėme vienodais batais ir žmonės nebūtų patenkinti. Būtent dėl to turime vežti prekes mažesniais kiekiais, o tai didina kainą“, – aiškina M. Dubnikovas.
Anot jo, didesnę drabužių ir avalynės kainą nulemia ne tik maža rinka, bet ir mažas vietos gamintojų skaičius, o dėl to beveik visas prekes reikia importuoti iš gilias šių produktų gamybos tradicijas turinčių šalių.
„Charakteringa drabužių ir avalynės rinka yra Ispanijoje, Italijoje – tai yra tos šalys, kur gilios šių produktų gamybos tradicijos. Tose šalyse transportavimo kaštų arba nėra, arba jie niekingai maži, o į Lietuvą mažas partijas turime vežti gana toli ir tai prisideda prie kainos“, – sako ekonomistas.
M. Dubnikovas taip pat pamini, kad vartotojai Lietuvoje, nepaisant ištikusios koronaviruso pandemijos ir dėl to gresiančios ekonominės krizės, gyvena gana gerai jau pastaruosius 12 metų.
Per šį laiką reikšmingai padidėjo gyventojų pajamos ir todėl vartotojai yra linkę mokėti didesnę kainą, kuo kartais pasinaudoja pardavėjai.
Kainos mažėja?
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pastebi, kad dabartiniai duomenys, palyginti su buvusiais anksčiau, kiek pakitę – galima pastebėti drabužių ir avalynės kainų smukimą.
„Tai, kad šios kategorijos produktų kainų lygis perkopė 100 proc. ES vidurkio, jau buvo aiškus ženklas, kad joms eiti į viršų dar daugiau nebėra ekonominės logikos. Matome, kad konkurenciją drabužių ir avalynės sektoriuje jau keleri metai daugiausiai teikia internetinė prekyba.
Žinoma, galima sakyti, kad tai dar tik įsibėgėjantis sektorius, tai tos kainos santykinai didelės buvo iki kokių 2018 m. Dabar matome pigimą ir manau, kad to galima tikėtis ir toliau. Kai rinka darosi globali, kalbant apie drabužius ir avalynę, ir ypač dabar, kai per karantiną žmonės dar daugiau išbandė internetinę prekybą, manau, tai tik į naudą kainų lygiui Lietuvoje“, – svarsto T. Povilauskas.
Pasak jo, nemažą įtaką didesnėms drabužių kainoms įtaką padarė ir istorinės aplinkybės – ilgą laiką rinkoje vyravo vienas didelis žaidėjas, trūko konkurencijos. Tik kiek vėliau atėjo kiti konkuruojantys parduotuvių tinklai, pavyzdžiui, „H&M“.
T. Povilauskas taip pat svarsto, kad įtaką kainoms daro didelių išpardavimų trūkumas. Jis tikina – Lietuvoje niekas nesistengia daryti didžiulių išpardavimų, kaip yra Vakarų valstybėse, kur yra didelės apyvartos ir žmonės dažnai keičia drabužius.
„Lietuvoje šiuo atveju žmonių skaičius yra mažesnis ir mūsų niekas neįpratino prie tokių tikrų išpardavimų“, – sako ekonomistas.
