Vis dėlto Lietuva lenkia Švediją, Norvegiją, Vokietiją.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) teigimu, vis dar sudėtinga Lietuvos mokesčių sistema trukdo didinti šalies gerovę.
„Estijos pavyzdys rodo, kad mokesčių sistemos konkurencingumą didina žemi ir neutralūs mokesčiai. Lietuvos mokesčių sistemai kenkia gausios išimtys, sudėtingos taisyklės ir 2018 metais įvestas progresyvumas“, – pranešime sakė LLRI prezidentė Elena Leontjeva.
E. Leontjevos teigimu, pagal pelno apmokestinimą šalis yra 22-oje reitingo vietoje nors Lietuvoje svarstomas panašus į estiškąjį paskirstyto pelno apmokestinimo modelis.
„Siekiant ekonomikos proveržio, visoms įmonėms reikia leisti investuoti iš pelno be papildomos mokesčio naštos ir perteklinės biurokratijos, tai reikštų daugiau investicijų į veiklos plėtrą, atsinaujinimą, žaliąjį kursą, darbo našumo didinimą ir darbo vietų kūrimą”, – sako LLRI prezidentė.
Anot pranešimo, pelno mokesčio lengvatos brėžia dirbtines ribas – kur ir kaip galima investuoti, o kai kuriais atvejais paskatos sukelia įmonėms riziką, nes vėlesni patikrinimai neretai nustato biurokratinių reikalavimų ir dviprasmiškų taisyklių pažeidimus.
Pasak LLRI, neigiamos įtakos mokesčių konkurencingumui turi ir didesnio gyventojų pajamų mokesčio taikymas aukštesnei sukurtai vertei. Lietuvos vertinimą vis dar tempia žemyn ir vartojimo mokesčiai. Prieš dešimtmetį laikinai padidintas pridėtinės vertės mokestis (PVM) taip ir nebuvo sumažintas, jam taip pat galioja nemažai išimčių.
„The Tax Foundation“ vertina labiausiai pažengusių pasaulio valstybių, kurios priklauso Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO), mokesčių sistemą.
Indeksas „International Tax Competitiveness Index 2021“ rodo, kad trečioje vietoje yra Naujoji Zelandija, ketvirtoje – Šveicarija, penktoje – Liuksemburgas. Aštuntą kartą skelbiame indekse sureitinguotos 37 valstybės.
