Antradienį Finansų ministerija išpirko didžiausią euroobligacijų emisiją, valstybės skolą sumažindama beveik 1,8 mlrd. JAV dolerių arba 2,6 proc. pagal numatomą 2020 m. bendrojo vidaus produktą (BVP).
Kaip rašoma ministerijos pranešime žiniasklaidai, ši 1,8 mlrd. JAV dolerių emisija buvo išplatinta 2010 m. vasario 11 d. Už ją buvo mokamos 7,375 proc. metinės palūkanos.
Jai išpirkti reikalingas lėšas Finansų ministerija užsitikrino 2019 m., tarptautinėse kapitalo rinkose pasiskolinusi pigiausiai per visą šalies istoriją. Už dvi skirtingos trukmės euroobligacijų emisijas – 650 mln. eurų nominalios vertės 10 metų ir 850 mln. eurų nominalios vertės 30 metų – valstybė mokės 5 kartus mažiau metinių palūkanų nei už šiandien išpirktąją emisiją. Be to, išpirktos emisijos refinansavimas 2019 m. išleistomis euroobligacijomis leis sumažinti valstybės skolos aptarnavimo išlaidas apie 76 mln. eurų per metus.
„Šis skolos grąžinimas – ypatingas, mes ne tik išpirkome didžiausią euroobligacijų emisiją, bet ir jai atiduoti reikalingos lėšos buvo pasiskolintos pigiausiai per Lietuvos istoriją. Jau ne vienerius metus ankstesnes euroobligacijų emisijas refinansuojame kur kas pigiau pasiskolintomis lėšomis. Tai leidžia taupyti palūkanų mokėjimui skirtus biudžeto pinigus, sumažinti valstybės skolos valdymo išlaidas ir sutaupytas lėšas skirti mūsų visuomenės poreikiams“, – pažymi finansų ministras Vilius Šapoka.
Pradinė šiandien išpirktos emisijos suma siekė 2 mlrd. JAV dolerių, bet 2016 m. Finansų ministerija, sėkmingai pasinaudojusi didėjusiu JAV doleriais denominuotų priemonių pelningumu (atitinkamai mažėjusia šių priemonių kaina) ir prekybos Vyriausybės vertybiniais popieriais suaktyvėjimu, antrinėje rinkoje supirko ir anuliavo 200 mln. JAV dolerių šios emisijos. Anksčiau nustatyto termino išpirkus dalį emisijos buvo sutaupyta po 7 mln. eurų kasmet – iš viso 28 mln. eurų.
Šiemet Lietuva planuoja pasiskolinti apie 2,763 mlrd. eurų vidaus ir užsienio rinkoje, didžiausią lėšų skiriant rezervo, kuris bus panaudojamas kitų skolų gražinimui, kaupimui. Numatoma, kad valstybės skola 2020 m. pabaigoje sudarys apie 35,1 proc. BVP.
