Pasak LB Finansinio stabilumo departamento direktoriaus Jokūbo Markevičiaus, šių priemonių poveikis palūkanų normai „būtų beveik neesminis“ – ji augtų 0,02-0,07 proc., be to, jos galėtų paveikti apie dešimtadalį būsto paskolų, o jo kainas sumažintų apie 3 procentus.
„Nesakome, kad tiek (10 proc. būsto paskolų srauto – BNS) sumažėtų, o tik būtų paveiktas – žmonės, patenkantys į šiuos reguliavimus, galbūt atsisakytų paskolos, gal įneštų daugiau nuosavų lėšų“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė jis.
Anot J. Markevičiaus, nauji reikalavimai paskatintų būsto kainų mažėjimą: „Skaičiuojame apie 3 procentus“.
Jis, be kita ko, pabrėžė, kad per ketvirtį labai išaugo pradėtų statyti butų, todėl centrinio banko priemonės turėtų slopinti kainas ateityje ir pagerinti būsto įperkamumą.
J. Markevičius teigimu, NT burbulo dar nėra, bet „kainų pervertinimo ženklai jau matomi“.
LB siūlo nuo 15 iki 30 proc. didinti pradinį įnašą skolinantis antram būstui. Šiuo metu tik 40 proc. žmonių būstui skolinasi iš bankų, o antram būstui – apie 12 proc.
Be to, LB taip pat siūlo kredito davėjams taikyti papildomą 2 proc. kapitalo rezervą būsto paskolų portfeliui.
