• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas trečiadienį spręs, ar Vašingtono arbitražui dar neišnagrinėjus ginčo Lietuvos teismai gali nagrinėti daugiau nei 240 mln. eurų vertės  valstybės ieškinį Prancūzijos energetikos grupei „Veolia“, Lietuvos „Icor“ bei su jomis susijusiems asmenims dėl žalos atlyginimo. 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas trečiadienį spręs, ar Vašingtono arbitražui dar neišnagrinėjus ginčo Lietuvos teismai gali nagrinėti daugiau nei 240 mln. eurų vertės  valstybės ieškinį Prancūzijos energetikos grupei „Veolia“, Lietuvos „Icor“ bei su jomis susijusiems asmenims dėl žalos atlyginimo. 

REKLAMA

2020 metų rugpjūtį Vilniaus apygardos nepriėmė nagrinėti ieškinio, nes dar nebaigta Vašingtono arbitražo procedūra. Pernai kovą Lietuvos apeliacinis teismas panaikino apygardos teismo nutartį ir grąžino ieškinio priėmimo klausimą jam nagrinėti iš naujo.

Pasak Energetikos ministerijai atstovaujančio advokato Tado Varapnicko, Apeliacinio teismo sprendimą „Veolia“ apskundė Aukščiausiajam Teismui.

„Šiandien Aukščiausiasis Teismas turėtų pasakyti, ar tai, jog tarp šalių vyksta arbitražo procesas Vašingtone, yra kliūtis pradėti bylą Lietuvoje“, – BNS sakė T. Varapnickas.  

REKLAMA
REKLAMA

Valstybei atstovaujanti Energetikos ministerija 2020 metų liepą pateikė ieškinį „Veolia“ grupės įmonėms „Veolia Environnement“, „Veolia Energie International“, „Vilniaus Energija“ ir „Litesko“, taip pat koncernui „Icor“ ir su šiomis įmonėmis susijusiems asmenims.  

REKLAMA

Pasak jos, ieškiniu į nacionalinius teismus perkeliami reikalavimai, kuriuos Lietuva 2017 metais buvo pareiškusi priešieškinyje „Veoliai“ Vašingtono arbitraže. 

Ieškinys Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas po to, kai 2020-ųjų gegužę beveik visos ES valstybės narės, įskaitant Lietuvą ir Prancūziją, pasirašė tarptautinį susitarimą reikalaujantį, kad investuotojai ir valstybės narės atsiimtų savo reikalavimus arbitražuose, vykstančiuose pagal dvišales investicijų apsaugos sutartis.

REKLAMA
REKLAMA

Lietuva siekia įrodyti, kad „Veolia“ ir „Icor“ 1999-2003 metais neteisėtai gavo šilumos ūkių nuomos sutartis dešimtyje Lietuvos savivaldybių ir neteisėtai pelnėsi iš šilumos vartotojų.

Lietuva teigia, kad „Veolia“ ir „Icor“ per savo atstovus atliko neteisėtus mokėjimus šalies pareigūnams, kad galėtų išsinuomoti šilumos ūkį ir nuomos sutartis įgijo korupciniais veiksmais. Lietuva teismui pateikė įrodymus, kad „Veolia“ nesąžiningai veikė su „Icor“, siekiant nepagrįstai pasipelnyti vartotojų sąskaita.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tarp įrodymų yra milijoninės sutartys tarp „Veolia“ ir jos ilgalaikės partnerės Lietuvoje „Icor“, pagal kurias, Lietuvos vertinimu, nebuvo teikiama jokių teisėtų paslaugų.

Bylą prieš Lietuvos valstybę Vašingtono arbitraže 2016 metais inicijavusi „Veolia“ teigė, kad Lietuvos institucijų veiksmai pažeidė Prancūzijos ir Lietuvos dvišalės investicijų apsaugos sutartį. „Veolia“ iš pradžių iš Lietuvos siekė prisiteisti 118 mln. eurų, vėliau ši suma buvo sumažinta iki 79 mln. eurų.

REKLAMA

„Veolia“ savo ieškinio Vašingtono arbitraže iki šiol neatsiėmė – planuota, kad procesas baigsis 2020 metų sausį, tačiau „Veolia“ prašymu bylos nagrinėjimas nukeltas į 2021 metų pavasarį.

Vilniaus savivaldybė ir jos valdomi Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) iš „Veolia“, 2002-2017 metais nuomojusio sostinės šilumos ūkį, kitame – Stokholmo arbitraže siekia prisiteisti iki 560 mln. eurų.

Savo ruožtu „Veolia“ teigia, kad jos investicijos nukentėjo dėl nesąžiningo Lietuvos politikų ir reguliavimo institucijų elgesio, ir Vašingtono arbitraže reikalauja žalos atlyginimo. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų